LVAT išaiškinimas dėl administracinės procedūros pareigūno sveikatos sutrikdymo atveju

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas bei Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimų nustatant pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, iš dalies pakeitė teismų praktiką.

Dar kartą primename Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą.

Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Remiantis šio straipsnio 8 dalimi, pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija.

Taigi, Vidaus tarnybos statuto 40 str. nustato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, jei Statuto 40 str. 5 d. tvarka yra nustatoma, kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta Statuto 40 str. 3 d. išvardytomis aplinkybėmis. Tam, kad pareigūnui būtų išmokėta kompensacija, jo atžvilgiu turi būti ir yra pradedama administracinė procedūra, kurios pagrindinis tikslas ir rezultatas yra administracinio sprendimo, t.y. individualaus administracinio akto, kuriuo būtų nuspręsta, ar nukentėjusiajam pareigūnui priklauso kompensacija (o jei taip – tai ir kokio dydžio), priėmimas.

Pagal susiklėsčiusią praktiką, pareigūnas į teismą kreipdavosi prašydamas panaikinti Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą ta dalimi, kuria nustatoma, kad jo patirtas sveikatos sutrikdymas neįtrauktas į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą arba, pareigūno manymu, jo patirto sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas netinkamai. Atsakovu šiuose ginčuose būdavo traukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras.

Aptariamame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime konstatuota, kad administracinė procedūra dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba susideda iš kelių etapų.

Pirma, pareigūnui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikimui, taip pat esant įrodymų, kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo. Tarnybinio patikrinimo išvada teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, kai ją pasirašo visi tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tvirtindamas tarnybinio patikrinimo išvadą kaip vientisą aktą, įstaigos vadovas iš esmės priima sprendimą, t.y. išreiškia savo valią dėl paminėto priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo bei, neigiamos išvados atveju, - kompensacijos pareigūnui nemokėjimo. Neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas užkerta kelią pareigūno teisės į kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo realizavimui, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti paskesnį (papildomą) sprendimą (administracinį aktą) dėl kompensacijos nemokėjimo, ši išvada laikytina teisines pasekmes sukeliančiu, t.y. paneigiančiu pareigūno teisę į kompensaciją, administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėjamas administracinių teismų.

Pasibaigus pirmajam nagrinėjamos procedūros etapui ir jo metu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, prasideda antras administracinės procedūros etapas – pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. Šis etapas pagal savo pobūdį iš esmės yra ekspertinis – medicininis tyrimas, kurio metu, remiantis specialiosiomis medicinos žiniomis ir kitais duomenimis, yra, be kita ko, nustatomas pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnis, išskyrus atvejus, kai sunkaus, apysunkio ar lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra. CMEK išvada yra pateikiama pareigūną ar kursantą pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui. Po šios išvados (ekspertinio sprendimo) pateikimo prasideda baigiamoji nagrinėjamos administracinės procedūros dalis.

Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 20 p. nustatyta, kad kompensacija apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, mokama vadovaujantis atitinkamai pagal nustatytą veiklos sritį CMEK arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada ir pateiktu įvykio aktu, surašytu darbovietėje. Kompensacijų mokėjimo sąlygų 21 p. nustatyta, jog kompensacija turi būti išmokėta arba raštu atsisakyta ją mokėti per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų gavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad analizuojant minėtas teisės normas sisteminiu, teleologiniu, loginiu, lingvistiniu ir kitais teisės aiškinimo metodais, matyti, jog nagrinėja administracinė procedūra, jei ji nepasibaigė įstaigos vadovui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, turi pasibaigti įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimu – individualiu administraciniu aktu – kuriuo nusprendžiama išmokėti arba atsisakyti išmokėti kompensaciją nukentėjusiam pareigūnui. Šis sprendimas turi būti priimamas remiantis CMEK išvada (ekspertiniu sprendimu) ir tarnybinio patikrinimo išvadomis, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija  konstatavo, jog CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus  ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Tuo tarpu CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) klausimas. Dėl to CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. Skundo objektu tokiu atveju turėtų būti įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas, t.y. individualus administracinis aktas, kuriuo būtų nuspręsta atsisakyti išmokėti pareiškėjui atitinkamą kompensaciją.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pateiktas išaiškinimas nepaneigia galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus ir įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Raštiškas įstaigos vadovo sprendimas kompensacijos išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti yra individualaus pobūdžio administracinis aktas ir būtent šis aktas gal būti skundžiamas teismui. O argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t.y. ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šiuo išaiškinimu yra išplėtojama ir iš dalies keičiama ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tai daroma siekiant užtikrinti, jog administracinės procedūros nenutrūktų tarpiniame procese, kad jos būtų logiškos, nuoseklios ir išbaigtos.

2011-10-31