Lietuvos respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 2012 m.                  d. Nr. 
Vilnius


(Žin., 2003, Nr. 42-1927; 2004, Nr. 28-873; 2004, Nr. 98-3625; 2004, Nr. 163-5942; 2004, 
Nr. 167-6105; 2004, Nr. 171-6296; 2004, Nr. 188-7000; 2005, Nr. 58-2001; 2006, Nr. 57-2022; 2006, Nr. 72-2681; 2006, Nr. 82-3255; 2006, Nr. 87-3402; 2006, Nr. 87-3412; 2006, Nr. 102-3936; 2007, Nr. 59-2282; 2007, Nr. 132-5352; 2008, Nr. 63-2385; 2008, Nr. 74-2867; 2008, Nr. 87-3465; 2008, Nr. 137-5369; 2008, Nr. 149-6042; 2010, Nr. 57-2810; 2010, Nr. 86-4536; 2011, 
Nr. 72-3474; 2011, Nr. 163-7751; 2011, Nr. 163-7753)


 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą ir jį išdėstyti taip:

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS TARNYBOS

S T A T U T A S

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Šis Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Statuto sąvokos

1. Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.

2. Vidaus tarnybos sistema – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų.

3. Vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.

4. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.

5. Pareigūno statusas – pareigūno teisinė padėtis.

6. Tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

7. Pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

8. Nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

9. Nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos  įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio ar ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, įvykęs pareigūnui vykstant į tarnybos ar komandiruotės vietą ar grįžtant iš jos, taip pat pareigūno darbo dienomis kelyje tarp tarnybos vietos ir:

1) pareigūno gyvenamosios vietos;

2) ne tarnybos vietoje esančios vietos, kurioje pareigūnui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos, esančios ne tarnybos vietos teritorijoje, kurioje pareigūnas būna pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.

10. Nelaimingas atsitikimas profesinio ar įvadinio mokymo metu – įvykis, įvykęs profesinio ar įvadinio nustatytų mokymo formų (paskaita, seminaras, pratybos, egzaminas ir kt.) mokymo pagal patvirtintas profesinio ar įvadinio mokymo programas metu, taip pat profesinio ar įvadinio mokymo vietoje profesinio ar įvadinio mokymo metu atsitikęs įvykis, kurio metu kursantas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra kursanto mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

11. Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (jei padalinio buveinė nesutampa su vidaus reikalų įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė.

12. Kursantas – asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose.

13. Rotacija – pareigūno perkėlimas įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, pasibaigus įstatymuose nustatytam jo tarnybos šiose pareigose laikotarpiui.

14. Lygiavertės pareigos – tos pačios kategorijos pareigos.

 

3 straipsnis. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai

1. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais.

2. Pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.

3. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

4. Pagal politinio neutralumo principą pareigūnas privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje. Keičiantis politinei valdžiai užtikrinamas pareigūnų tarnybinės veiklos tęstinumas.

5. Pagal skaidrumo principą bet kokia pareigūno veikla vykdant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

6. Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūno tinkamumu pretenduojamoms pareigoms.

7. Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

8. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

9. Pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves;

2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą;

4) imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais;

5) saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis;

6) įstatymai pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų.

 

4 straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos ir pareigūnų pareigybių skaičius

1. Vidaus reikalų įstaigos yra:

1) vidaus reikalų centrinės įstaigos (Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas); Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas);  Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba);

2) kitos vidaus reikalų įstaigos (vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kt. įstaigos);

3) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

2. Didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose įstaigose nustato vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į vidaus reikalų centrinių įstaigų poreikius.

 

5 straipsnis. Statuto taikymas

1. Vidaus reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai bei darbuotojai.

2. Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

3. Kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Šiems valstybės tarnautojams taip pat taikomos šio Statuto 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.

4. Darbuotojų darbą reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

 

II SKYRIUS

VIDAUS TARNYBA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į VIDAUS TARNYBĄ

 

6 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą

1. Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 50 metų. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose ir 2 dalyje nurodytų aplinkybių;

3) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

4) būti tokios sveikatos ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;

5) būti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Bendro fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras;

6) būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus.

2. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose.

 

7 straipsnis. Asmens tikrinimas ir siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą išdavimas

1. Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą) dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o asmuo, pageidaujantis mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.

2. Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save, duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.

3. Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimas:

1) Centrinė medicinos ekspertizės komisija patikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;

2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas informacinėse sistemose ir registruose (jei būtina – kitų kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose);

3) bendras fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas metu ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos atrankos metu.

4. Asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, personalo tarnyba arba valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas.

5. Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal atitinkamas studijų programas poreikį, išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą:

1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į kitą švietimo įstaigą.

6. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

7. Siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir į kitas švietimo įstaigas išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

8 straipsnis. Priėmimas į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymasis

1. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą.

2. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

1) laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartis.

3. Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

4. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis neatitinka šio Statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų reikalavimų ir yra šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos aplinkybės.

5. Jei šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytos aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

6. Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Kursantui mokymosi metu šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir sprogmenys išduodami tik išlaikius atitinkamus egzaminus.

8. Kursanto tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija. Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.

 

9 straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis

1. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose.

2. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai arba Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai vidaus reikalų centrinei įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

3. Stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sudarymo ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygų vykdymo kontrolės tvarką, taip pat tipinę stojimo į vidaus tarnybą sutarties formą nustato vidaus reikalų ministras.

 

10 straipsnis. Asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, priėmimas į vidaus tarnybą

1. Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas. Asmuo per 10 darbo dienų nuo atitinkamo baigimo dokumento išdavimo dienos turi atvykti į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens atvykimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje.

2. Su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai.

3. Asmuo, paskirtas į pareigas ir prisiekęs, įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla.

4. Jei paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą.

5. Skyrimo į pareigas tvarką, pareigūno tarnybos bylos aprašą, pareigūno tarnybinio pažymėjimo privalomosios formos aprašą ir pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

11 straipsnis. Priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai

1. Priimti į vidaus tarnybą draudžiama:

1) esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos ar psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;

2) jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, arba buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatsižvelgiant į tai, ar laidavimo terminas pasibaigęs, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, arba padaręs neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą buvo teismo atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą ir laidavimo terminas yra nepasibaigęs;

3) jeigu asmuo anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;

4) jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai;

5) jeigu asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

7) jei yra aplinkybių, nustatytų šio Statuto 27 straipsnio 1, 3, 4 punktuose.

2. Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

3. Ginčai, kilę dėl priėmimo į vidaus tarnybą, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Pareigūno priesaika

1. Asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą.

2. Asmuo prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Tepadeda man Dievas“. Arba

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.“

3. Pareigūno priesaiką priima asmuo, priėmęs jį į pareigas.

4. Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūno tarnybos byloje.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ PROFESINIS RENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

 

13 straipsnis. Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas

1. Pareigūnų pirminis profesinis rengimas vykdomas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus III profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo (profesinius) standartus. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose.

2. Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti, turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas Vidaus reikalų ministerijos arba vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose.

3. Pareigūnai privalo nuolat tobulinti turimą kvalifikaciją – mokytis arba studijuoti, kai po mokymo baigimo neįgyjama profesinė kvalifikacija, nurodyta Lietuvos švietimo klasifikacijoje. Kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

4. Pareigūnai privalo nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras pareigūnams gali nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.

5. Pareigūnų profesinis rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose finansuojamas atitinkamai iš Vidaus reikalų ministerijos arba iš vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų asignavimų, skirtų pareigūnų mokymui.

6. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantams mokama stipendija, kurios dydį  ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

7. Pareigūnų profesinio rengimo kitose švietimo įstaigose poreikį nustato vidaus reikalų ministras. Sprendimą dėl šių studijų finansavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareigūnų profesinis rengimas kitose švietimo įstaigose finansuojamas iš Vidaus reikalų ministerijos arba iš vidaus reikalų centrinių įstaigų asignavimų, skirtų pareigūnų mokymui kitose švietimo įstaigose.

8. Asmenims, kurie vidaus reikalų centrinės įstaigos siuntimu studijuoja kitoje švietimo įstaigoje ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, mokamos stipendijos iš Vidaus reikalų ministerijos arba iš vidaus reikalų centrinių įstaigų asignavimų, skirtų pareigūnų mokymui kitose švietimo įstaigose.

 

14 straipsnis. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

1. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos yra vidaus reikalų ministrui ar vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas bei kursantų profesinis ir įvadinis mokymas.

2. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnų rengimo sistemą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrą, pareigybes ir biudžeto lėšų paskirstymą nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

3. Pareigūnų rengimo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų teikimu tvirtina vidaus reikalų ministras. Pareigūnų rengimo užduotis ir reikalavimus vidaus reikalų ministras gali pavesti nustatyti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams.

4. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas.

5. Kursantų statusą, mokymosi sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų nuostatai ir kiti teisės aktai.

6. Pareigūnų profesinio mokymo planą, įvadinio mokymo kursų mokymo programą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SPECIALŪS LAIPSNIAI IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA

 

15 straipsnis. Pareigūnų laipsniai

1. Pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai (toliau – laipsniai).

2. Laipsnius turi pareigūnai, einantys statutines pareigas vidaus reikalų įstaigose, taip pat pareigūnai, įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

3. Laipsniai skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.

4. Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos bei jiems pavaldžių įstaigų, padalinių ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.

5. Vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) pirminės grandies pareigūnų;

2) vidurinės grandies pareigūnų;

3) aukštesniosios grandies pareigūnų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnų.

6. Pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos grandinis;

2) vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis;

3) vidaus tarnybos puskarininkis;

4) vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

7. Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos leitenantas;

2) vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas;

3) vidaus tarnybos kapitonas.

8. Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos majoras;

2) vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas;

3) vidaus tarnybos pulkininkas.

9. Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos generolas.

10. Policijos laipsniai suteikiami policijos pareigūnams.

11. Policijos laipsniai yra:

1) pirminės grandies pareigūnų;

2) vidurinės grandies pareigūnų;

3) aukštesniosios grandies pareigūnų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnų.

12. Pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) jaunesnysis policininkas;

2) policininkas;

3) vyresnysis policininkas;

4) viršila.

13. Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) inspektorius;

2) vyresnysis inspektorius;

3) komisaras inspektorius.

14. Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) komisaras;

2) vyresnysis komisaras;

3) vyriausiasis komisaras.

15. Aukščiausiosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) generalinis komisaras inspektorius;

2) generalinis komisaras.

16. Pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Duomenys apie tai, kokius laipsnius turi šie pareigūnai, įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

 

16 straipsnis. Laipsnių suteikimas

1. Vidaus tarnybos majoro ir vidaus tarnybos pulkininko leitenanto bei komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu.

2. Vidaus tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas įgijus pirminį profesinį parengimą arba po įvadinio mokymo kursų baigimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas.

3. Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis, atsižvelgiant į kvalifikaciją ir nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:

1) vidaus tarnybos grandiniu, jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus;

2) vidaus tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu, policininku – ne mažiau kaip 3 metus;

3) vidaus tarnybos puskarininkiu, vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus.

4. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas.

5. Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus.

6. Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja:

1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;

2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus.

7. Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas.

8. Vidaus tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ne mažiau kaip 3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi.

9. Aukštesnis aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ištarnauja:

1) vidaus tarnybos majoru, komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;

2) vidaus tarnybos pulkininku leitenantu, vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus.

10. Vidaus tarnybos pulkininko ar vyriausiojo komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.

11. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos vadu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi.

12. Generalinio komisaro inspektoriaus laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro inspektoriaus laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju ar Vilniaus miesto policijos vadovu.

13. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro ar generalinio komisaro inspektoriaus laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu komisaru.

14. Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau už nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) laipsnis suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą.

15. Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

16. Laipsnis gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina (įskaitant vidaus tarnybos pulkininko laipsnio pažeminimą iki vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnio ir vyriausiojo komisaro laipsnio pažeminimą iki vyresniojo komisaro laipsnio) Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro teikimu. Buvęs laipsnis gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po vienų metų bendra laipsnių suteikimo tvarka.

17. Pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo ir pervardijimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

18. Perkelto į policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų įstaigos arba į kitą vidaus reikalų įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno arba atšaukto iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu. Atšauktam iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo pareigūnui aukštesnis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į šio Statuto 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

19. Grąžinto į vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNO KARJERA

 

17 straipsnis. Pareigūno pareigų paaukštinimas

1. Pareigūnas gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas vertinimo arba atrankos būdu, išskyrus atvejus, nustatytus šio Statuto 19 straipsnio 6, 7 ir 11 dalyse.

2. Atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Atrankos metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

3. Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

4. Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

5. Duomenys apie laisvas pareigūno pareigas vidaus reikalų įstaigose skelbiami Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje.

6. Duomenys apie laisvas pareigas viešai neskelbiami komplektuojant kriminalinę žvalgybą vykdančius struktūrinius padalinius, kurių personalinė ir kiekybinė sudėtis yra įslaptinta. Šiuose padaliniuose einančių pareigas pareigūnų karjeros tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

7. Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija. Šios komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti profesinės sąjungos atstovas.

8. Į vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų pareigas pareigūnai gali būti perkeliami tik atrankos būdu, išskyrus atvejus, nustatytus šio Statuto 19 straipsnio 4, 6, 7 ir 11 dalyse.

9. Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma pagal aukštesnių pareigų A apmokėjimo lygį, o tais atvejais, kai iki perkėlimo pareiginė alga buvo didesnė nei aukštesnių pareigų A apmokėjimo lygio pareiginė alga – pagal pareigų, į kurias jis perkeliamas, tokį pareigybės apmokėjimo lygį, kad jo pareiginė alga didėtų minimaliai.

 

18 straipsnis. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarka

1. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus penkeriems metams šiame Statute nustatytu atrankos būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Pareiginė alga šiems pareigūnams nustatoma pagal šio statuto 17 straipsnio 9 dalies nuostatas. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.  Jeigu vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta vertinimo komisija įvertina labai gerai  arba  gerai, jis gali būti skiriamas į šias pareigas antrai kadencijai.

2. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojus penkeriems metams vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Pareiginė alga šiems pareigūnams nustatoma pagal šio statuto 17 straipsnio 9 dalies nuostatas. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovų įgaliojimų trukme. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovą atleidus iš pareigų, jo pavaduotojo (-ų) kadencija baigiasi kai paskiriamas kitas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

3. Pasibaigus vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų kadencijoms ir jiems nesutikus užimti kitų pareigų šio Statuto 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, jie atleidžiami iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 19 punktą.

 

19 straipsnis. Tarnybinis kaitumas

1. Pareigūnas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje.

2. Du pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami pareigomis – perkeliami į kitas pareigas.

3. Pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei turi privalomą išsilavinimą, atitinkantį siekiamas pareigas, ir atitinka siekiamos pareigybės aprašymo reikalavimus. Jis perkeliamas:

1) toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu;

2) kitoje vidaus reikalų įstaigoje – vidaus reikalų įstaigos, iš kurios jis perkeliamas, ir vidaus reikalų įstaigos, į kurią jis perkeliamas, vadovams suderinus.

4. Pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo kadencijoms, jų sutikimu jie gali būti perkelti į iki jų paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar  pavaduotojo pareigas eitas pareigas, o jeigu jų nėra – į kitas lygiavertes ar žemenes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigų, į kurias yra paskiriama, vienu lygiu aukštesnį, nei buvo nustatytas prieš tai einant pareigas, pareigybės apmokėjimo lygį.

5. Esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje.

6. Esant tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų įstaigos vadovas turi teisę laikinai perkelti pareigūną į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje.

7. Esant tarnybiniam būtinumui ir vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus.

9. Pareigūnas jo raštišku sutikimu gali būti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam laikotarpiui perkeltas į kitas lygiavertes arba žemesnes pareigas, kurioms nenustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jis negali vykdyti savo pareigų. Šiuo atveju pareigūnui mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias yra perkeliamas, nustatant iki perkėlimo turėtą apmokėjimo lygį, ir jam šio straipsnio 10 dalies nuostatos nėra taikomos.

10. Pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau nei vienerius metus, išskyrus kai pareigūnas laikinai iki grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas perkeliamas į laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – pareiginė alga jam mokama pagal pareigybės, į kurią jis perkeltas, A apmokėjimo lygį, o tais atvejais, kai iki perkėlimo pareiginė alga buvo didesnė – pagal pareigų, į kurias jis buvo perkeltas, vienu lygiu aukštesnį, nei jam buvo nustatytas, pareigybės apmokėjimo lygį.

11. Šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

12. Esant tarnybiniam būtinumui, vidaus reikalų įstaigų (išskyrus vidaus reikalų centrinių įstaigų) vadovai (taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardų vadai) ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų pareigūnai be jų sutikimo gali būti perkeliami į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

13. Šio straipsnio 5, 7 ir 12 dalyse nustatytais atvejais pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį suteikiamos teisės aktų nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios vietos nuomos išlaidos) ir teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto pergabenimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejais.

14. Pareigūnas jo raštišku sutikimu gali būti perkeltas eiti pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose užsienyje. Paskyrimo laikotarpiui pasibaigus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pareigūnas grąžinamas į savo buvusias arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes pareigas. Šių pareigūnų skyrimo į pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose ir atleidimo iš pareigų tvarką, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

15. Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

16. Ginčai, kilę dėl tarnybinio kaitumo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis. Pareigūnų rotacija

1. Pareigūnams rotacija taikoma įstatymų nustatytais atvejais.

2. Pareigūnams, kuriems taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpis – 5 metai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

3. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, baigiantis pareigūno, kuriam taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpiui veiklą įvertinus labai gerai arba gerai, gali pratęsti tarnybos šiose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams arba perkelti jį į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje; įvertinus patenkinamai – gali pratęsti tarnybos šiose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams arba perkelti jį į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje ir nustatyti vienu lygiu žemesnį pareigybės apmokėjimo lygį; įvertinus nepatenkinamai – gali perkelti jį į viena pakopa žemesnes pareigas arba atleisti iš vidaus tarnybos.

4. Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, netaikoma šio Statuto 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga dėl nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies perleidimo per pastaruosius 5 metus, apribojanti teisę būti aprūpintam tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa. 

5. Draudžiama pareigūną rotacijos tvarka perkelti į kitas lygiavertes pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

6. Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, ir jo šeimos narių kelionės ir turto pergabenimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Rotacijos tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

21 straipsnis. Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas

1. Perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima:

1) kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo;

2) jei įgyvendinamas vertinimo komisijos siūlymas – perkelti į viena pakopa žemesnes pareigas;

3) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.

2. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas pateikia raštišką sutikimą. Šiuo atveju iki artimiausio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo jam nustatoma pareiginė alga pagal buvusį iki perkėlimo į žemesnes pareigas pareigybės apmokėjimo lygį.

 

22 straipsnis. Vertinimo komisija.

1. Pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos.2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu  vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos.  Vertinimo komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų susivienijimo atstovas. Vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus bei šių įstaigų  vertinimo komisijų narius vertina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sudaryta  vertinimo komisija. Vidaus reikalų centrinių įstaigų ir kitų vidaus reikalų ministro skiriamų vidaus reikalų įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, šių įstaigų  vertinimo komisijų narius ir pareigūnus, įtrauktus į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, vertina vidaus reikalų ministro sudaryta  vertinimo komisija. 

23 straipsnis. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas

            1. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

            2. Vidaus reikalų įstaigų vadovams, skiriamiems šio įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat vidaus reikalų įstaigų vadovams, kuriems taikoma rotacija, paskutinis prieš jų kadencijos pabaigą kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, paskutiniųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus bei  kadencijos veiklos gairių įgyvendinimą ir kadencijos metu atliktų kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.

3. Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas, kuriose vertinama jo tarnybinė veikla. Kai pareigūnas perkeltas esant tarnybiniam būtinumui toje pačioje įstaigoje ar toje pačioje tarnybos vietovėje, jo tarnybinė veikla vertinama, jei jis eina pareigas toje įstaigoje ar toje pačioje tarnybos vietovėje ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.

4. Pareigūno, buvusio vaiko priežiūros atostogose, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje.

5.  Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų (pareigūnių) tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu.

6. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.  7. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:1) labai gerai;2) gerai;3) patenkinamai;4) nepatenkinamai.8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas priėmęs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekamas turėtas pareigybės apmokėjimo lygis. Jei pareigūnas trečią kartą iš eilės įvertinamas gerai – iki kito tarnybinės veiklos vertinimo, pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu, jam nustatomas vienu lygiu aukštesnis pareigybės apmokėjimo lygis. Pareigūnas, nesutinkantis su tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. 9. Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, jis vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su vienu iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytu siūlymu.

10. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu, gali būti:

1) nustatomas vienu lygiu aukštesnis pareigybės apmokėjimo lygis;

2) perkeliamas į aukštesnes pareigas;

2) mokama Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatyto dydžio vienkartinė piniginė išmoka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal užimamas pareigas jau nustatytas maksimalus apmokėjimo lygis.

11. Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina patenkinamai, jis vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su šio straipsnio 12 dalyje nurodytu siūlymu.

12. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, jam, pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu, nustatomas vienu lygiu žemesnis pareigybės apmokėjimo lygis ir jis įpareigojamas tobulinti kvalifikaciją.

   13. Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai, jis vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su vienu iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytu siūlymu.

  14. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu: 

1) pareigūnui iki kito tarnybinės veiklos vertinimo nustatomas vienu lygiu žemesnis pareigybės apmokėjimo lygis;

2) pareigūnas perkeliamas į viena pakopa žemesnes pareigas;

3) pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos.

 15. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas priėmęs asmuo arba jo įgaliotas asmuo.

16. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato  vidaus reikalų ministras.

17. Ginčai dėl pareigūnų vertinimo rezultatų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 

24 straipsnis. Tarnyba užsienyje

1. Teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti siunčiamas į užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė institucija), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje paprastai ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato kitaip.

2. Pareigūno dalyvavimo tarptautinėje institucijoje, civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje laikotarpis pareigūno sutikimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 metams teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta ir su užsienio reikalų ministru suderinta tvarka pareigūnas jo sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir šešių mėnesių. Tokia pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.

4. Į humanitarinės pagalbos teikimo misijas pareigūnai siunčiami kaip tarptautinės pagalbos teikimo komandos nariai.

5. Sprendimą pareigūną išsiųsti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas priima Vyriausybė.

 

25 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas

1. Esant tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ir vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija aukštesnes nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės pareigos) Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti lygiavertes arba viena pakopa aukštesnes pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

2. Pareigūno, esančio Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einančio nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigoje, tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir kiti teisės aktai.

3. Pareigūnas, esantis Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einantis nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigoje, vykdo bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme. Šiuo atveju pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas su nurodytu pareigūno laipsniu, šalia įrašius „VRM kadrų rezervas“, ir nurodomas einamų nestatutinių pareigų pavadinimas. Pažymėjimas galioja, kol einamos nurodytos nestatutinės pareigos.

4. Pareigūnui nustojus eiti nestatutines pareigas, vidaus reikalų ministras sprendžia dėl tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba perkeliamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant nestatutines pareigas ir paliekamas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve. Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas. Tokiu atveju pareigūnas grąžinamas į jo iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas, o jeigu tokių pareigų laisvų nėra, į kitas lygiavertes pareigas, o jeigu tokių nėra, pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti skiriamas į viena pakopa žemesnes pareigas. Visais atvejais pareiginė alga nustatoma pagal pareigų, kurias jis ėjo iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, vienu lygiu aukštesnį pareigybės apmokėjimo lygį.

5. Pareigūnui, esančiam Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, aukštesnis pareigūno laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą laiką.

6. Pareigūnas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į vidaus tarnybos sistemos poreikius, esant būtinybei, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve laikas per visą jo tarnybą negali viršyti 8 metų.

7. Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo, panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBĖ IR JIEMS TAIKOMI PASKATINIMAI BEI APRIBOJIMAI

 

26 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami:

1) padėka;

2) ne didesne kaip pareigūno vidutinis darbo užmokestis (išskyrus šio straipsnio 
2 dalyje nustatytus atvejus) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;


3) vardine dovana;

4) žinybiniu ženklu;

5) vardiniu ginklu;

6) suteikiant aukštesnį laipsnį šio Statuto 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine išmoka.

3. Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

4. Vidaus reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti visais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais, vidaus reikalų įstaigos vadovas – šio straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose ir 2 dalyje išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais.

5. Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.

6. Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras.

7. Duomenys apie pareigūno paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

 

27 straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai

Pareigūnui draudžiama:

1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos;

2) vidaus reikalų įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje;

4) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;

5) streikuoti;

6) darbo laiku vykdyti profesinių sąjungų veiklą.

 

28 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė

1. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

2. Už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

 

29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas

1. Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

3. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

4. Į šio straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

5. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

6. Esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas. Vidaus reikalų ministras gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, atsižvelgia į vidaus reikalų ministro patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė vidaus reikalų ministras.

7. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

8. Tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

9. Duomenys apie pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į tarnybos bylą, kaupiami ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

10. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

11. Ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

 

30 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieneriems metams.

2. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau, nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

3. Panaikinus tarnybinę nuobaudą pirma laiko, apie tai padaroma žyma pareigūno tarnybos byloje bei Vidaus reikalų pareigūnų registre.

 

31 straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų

1. Pareigūną, kuris tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos (pamainos) likusiam darbo laikui.

2. Motyvuotu tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimu tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.

3. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam laikotarpiui pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, jeigu nėra galimybės pareigūną perkelti į kitas pareigas šio Statuto 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

5. Jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas.

6. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

7. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, arba kai pasibaigus nušalinimo terminui, jei pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei pareigūnas šio Statuto 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai pareigūnas buvo perkeltas į žemesnes pareigas ir jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas.

8. Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, kai pasibaigus nušalinimo terminui, jei pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų šio Statuto 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka arba šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas, neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų.

9. Žymos apie sprendimus nušalinti pareigūną nuo pareigų įtraukiamos į pareigūno tarnybos bylą ir į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

 

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

DARBO LAIKAS IR ATOSTOGOS

 

32 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas

1. Pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio Statuto 33 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma.

2. Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.

3. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio Statuto 33 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.

 

33 straipsnis. Atvejai, kai privalomas viršvalandinis darbas

1. Pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:

1) gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą;

2) užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat likviduoti jų padarinius;

3) užkirsti kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;

4) užtikrinti viešąją tvarką masinių renginių metu;

5) įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;

6) sustiprinti valstybės sienos apsaugą;

7) ruoštis ginkluotai krašto gynybai;

8) sustiprinti strateginių objektų apsaugą;

9) kai būtina užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;

10) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2. Vidaus reikalų įstaigos vadovas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

 

34 straipsnis. Budėjimo laikas

1. Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

3. Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.

 

35 straipsnis. Kasmetinės atostogos

1. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:

1) iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.

3. Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

4. Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I pusmetį.

5. Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui (arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikui.

6. Pareigūnams, kurie šio Statuto 24 straipsnyje nustatyta tvarka tarnauja užsienyje ir kuriems kasmetinės atostogos suteikiamos pagal tarptautinių sutarčių sąlygas, tokiu pačiu suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičiumi trumpinamos tų metų kasmetinės atostogos, suteikiamos pagal šio straipsnio 1 dalį.

 

36 straipsnis. Kasmetinių atostogų nutraukimas

1. Pareigūno sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau kaip du kartus per vienas atostogas.

2. Šio Statuto 33 straipsnio 1 dalies nustatytais atvejais pareigūną iš atostogų be jo sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu.

 

37 straipsnis. Kitos atostogos

1. Paskatinimo tvarka arba dėl ypač svarbių šeiminių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų vidaus reikalų ministras bei vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 kalendorinių dienų, o vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti pareigūnai – ne daugiau kaip po 5 kalendorines dienas papildomų mokamų atostogų.

2. Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Taip pat pareigūnams gali būti suteikiamos kitos tikslinės atostogos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

4. Pareigūnams, kurie yra išleisti nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, taip pat kurie buvo ar yra išleisti vaiko priežiūros atostogų, mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis, mokėjimo trukmė ir sąlygos nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

DARBO UŽMOKESTIS IR KITOS IŠMOKOS

 

38 straipsnis. Pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, nustatytus šio Statuto 15 straipsnyje, apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) grandinis, jaunesnysis policininkas – 0,1 bazinio dydžio;

2) jaunesnysis puskarininkis, policininkas – 0,2 bazinio dydžio;

3) puskarininkis, vyresnysis policininkas – 0,3 bazinio dydžio;

4) vyresnysis puskarininkis, viršila – 0,35 bazinio dydžio;

5) leitenantas, inspektorius – 0,4 bazinio dydžio;

6) vyresnysis leitenantas, vyresnysis inspektorius – 0,5 bazinio dydžio;

7) kapitonas, komisaras inspektorius – 0,6 bazinio dydžio;

8) majoras, komisaras – 0,7 bazinio dydžio;

9) pulkininkas leitenantas, vyresnysis komisaras – 0,8 bazinio dydžio;

10) pulkininkas, vyriausiasis komisaras – 0,9 bazinio dydžio;

11) generalinis komisaras inspektorius – 0,9 bazinio dydžio;

12) generolas, generalinis komisaras – 1 bazinio dydžio.

 

39 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal šio Įstatymo 2 priedą. Bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant pareigūno tarnybinį atlyginimą, yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų baziniam dydžiui, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas.

2. Pareigūno pareiginei algai apskaičiuoti nustatomi A, B, C, D, E, F ir G pareigybės apmokėjimo lygiai (aukščiausias – G, žemiausias – A).

3. Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės A apmokėjimo lygį arba šio  Įstatymo nustatyta tvarka – pagal kitą apmokėjimo lygį.

4. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal vidaus reikalų įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

 

 

 

 

40 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas

1. Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą bei Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;

4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką, išdirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, operatyviniais budinčiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais, skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), vairuotojais, dispečeriais, dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistrais) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. įskaitant kaip tris tarnybos dienas;

8) pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu per tris mėnesius nuo jų baigimo asmenys raštu pareiškė valią  stoti į vidaus tarnybą, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje, privalomosios pradinės karo tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme;

10) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

11) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu į vidaus tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip dvi dienas.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio Statuto 35 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

41 straipsnis. Priemokos ir apmokėjimas pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą

1. Pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pareigūnams, tarnaujantiems šio Statuto 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose už Lietuvos Respublikos ribų, mokama priemoka. Jos dydį nustato Vyriausybė.

3. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemokų pareigūnams mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SU TUO SUSIJUSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

 

42 straipsnis. Sveikatos priežiūra

1. Pareigūnai turi teisę į šio Statuto ir kitų įstatymų nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

2. Pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio Statuto 45 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

3. Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasi pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

4. Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

5. Į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

 

43 straipsnis. Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

1. Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

2. Žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno ar kursanto, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

4. Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.

5. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

6. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta;

2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu;

3) pareigūnas ar kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, jei šis pareigūnas ar kursantas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu;

6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

7. Pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

8. Ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

44 straipsnis. Pareigūnų laikinasis nedarbingumas ir jo apmokėjimo tvarka

1. Pareigūnams ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pareigūnėms išduodamas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Apie elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui.

2. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

3. Pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

4. Nustačius elgesio taisyklių, kurias nustato Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, nedarbingumo metu pažeidimus, pareigūnui nuo pažeidimo nustatymo nemokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis už ne ilgesnį kaip 14 darbo dienų laikotarpį.

 

45 straipsnis. Pareigūnų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų apmokėjimas

1. Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar atitinkamų vidaus reikalų centrinėms įstaigoms skirtų lėšų apmokama:

1) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

2) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

2. Pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo, kai jis apmokamas iš dalies arba neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VIDAUS REIKALŲ ĮSTAIGOSE VEIKLOS YPATUMAI

 

46 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos ypatumai

1. Pareigūnai įstatymų bei šio Statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti.

2. Vidaus reikalų įstaigos vadovas ir jo pavaduotojas negali būti vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariais.

3. Profesinių sąjungų veikla vidaus reikalų įstaigoje šios vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo įgyvendinti funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.

4. Profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

5. Pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį.

6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens sutikimu kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

 

47 straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos vadovai ir profesinės sąjungos

1. Profesinės sąjungos veiklai vidaus reikalų įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos jos susitarime su vidaus reikalų įstaigos vadovu.

2. Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo.

3. Pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

4. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

 

48 straipsnis. Draudimai vidaus reikalų įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms

Vidaus reikalų įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama:

1) organizuoti streikus ir juose dalyvauti;

2) organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų vidaus reikalų įstaigos veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti;

3) organizuoti (vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones be vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimo.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJA IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

 

49 straipsnis. Aprūpinimas tarnybine uniforma

1. Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas.

2. Kursantai valstybės lėšomis aprūpinami kursantų uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas.

3. Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius, kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina bei pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

4. Pareigūnams leidžiama nešioti užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

50 straipsnis. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1. Pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

2. Pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą vidaus reikalų įstaigą, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto.

3. Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą vidaus reikalų ministras gali pratęsti. Atsisakęs atlaisvinti tarnybinį butą pareigūnas kartu su tame bute gyvenančiais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka iš jo iškeldinamas.

4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.

5. Pareigūnui, nusprendusiam įsigyti pirmąjį gyvenamąjį būstą, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos paskolos jam įsigyti palūkanos.

 

51 straipsnis. Pareigūnų, vykdančių specialias tarnybines užduotis ar dirbančių lauko sąlygomis, aprūpinimas maistu

Pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

 

52 straipsnis. Kitos garantijos pareigūnams ir kursantams

1. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos atvejais pareigūnui mokama pareigūno darbo užmokesčio dalies dydžio išmoka. Išmokos dydis nustatomas nuo bazės, kuri lygi pareigūno darbo užmokesčiui, mokamam įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

2. Kursantų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiu nelaimingų atsitikimų atveju mokama Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dalies dydžio išmoka. Išmokos dydis nustatomas nuo bazės, kuri lygi įvykio mėnesį Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 12.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įvykių pripažinimo tvarką, išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų, profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

4. Išmokos nemokamos šio Statuto 43 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.

5. Pareigūnai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Pareigūnai dalyvauja profesinių pensijų kaupime Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka.

6. Pareigūnai Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami sveikatos socialiniu draudimu.

7. Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinė pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

 

53 straipsnis. Pareigūnams valstybės garantuojama teisinė pagalba

Pareigūnui, vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

 

54 straipsnis. Pareigūno, jo šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga

Pareigūno ir jo šeimos narių ar jų nuosavybės apsauga, kai dėl pareigūno vidaus tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

55 straipsnis. Grąžinimas į vidaus tarnybą

Pareigūnas, atleistas iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje pagal šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 1, 4, 11, 12, 13, 15, 16, 18 ar 19 punktus, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

56 straipsnis. Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos

1. Už pareigūnui ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno vidaus tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Mirus pareigūnui dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, jo šeimos nariams išmokama 2 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpas skiria vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai vidaus reikalų įstaigai skirtų lėšų. Pašalpą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui skiria vidaus reikalų ministras.

3. Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

4. Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Šiame Statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos.

6. Pareigūnams, nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apmokamos įsikūrimo, kelionių, draudimo ir patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį, jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

ATLEIDIMAS IŠ VIDAUS TARNYBOS

 

57 straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:

1) jo paties prašymu;

2) sukakus šio Statuto 58 straipsnyje nustatytam amžiui;

3) jei įgyvendinamas vertinimo komisijos siūlymas – atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos;

4) kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;

5) jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) jei atsisako priesaikos;

7) jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;

8) jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;

9) jei paaiškėjo šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;

11) jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;

12) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13) išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;

14) jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

15) jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;

16) jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

17) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

18) atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka;

19) pasibaigus įstatymų nustatytai kadencijai, jei jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų.

2. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos vadovas.

3. Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

 

58 straipsnis. Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė

1. Pareigūnai gali tarnauti:

1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;

2) vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metus;

3) aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.

 

59 straipsnis. Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu

1. Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Pateikdamas prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, pateikdamas prašymą vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.

2. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui.

3. Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu.

 

60 straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka

1. Esant šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

2. Esant šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama), moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

3. Pareigūnas šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą.

4. Negalima atleisti iš vidaus tarnybos nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, vienų auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama).

5. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.

6. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais pareigūnai vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu išbraukiami iš pareigūnų sąrašų.

 

61 straipsnis. Išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos

1. Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15, 16 ir 19 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

 

62 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu

1. Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

2. Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones bei sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

 

 

 

63 straipsnis. Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą

1. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 57 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

 

III SKYRIUS

VIDAUS TARNYBOS VALDYMAS

 

64 straipsnis. Vidaus tarnybos valdymas

1. Vidaus tarnybos valdymą įgyvendina vidaus reikalų ministras.

2. Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaromas Vidaus reikalų pareigūnų registras. Šio registro pagrindu išduodami pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, teikiama informacija valdymui, analizei, statistinei vidaus tarnybos personalo apskaitai, pareigybių komplektavimui ir poreikio nustatymui.

3. Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės registrų, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vidaus reikalų pareigūnų registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatai. Šiuos nuostatus vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“

 

2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms

Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo paskelbimo dienos peržiūri galiojančius teisės aktus ir priima naujus teisės aktus ar teisės aktų pakeitimus, susijusius su šio Įstatymo įgyvendinimu.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį,  įsigalioja         m.          1 d.

 

 

                                                                                                                                                                                                    

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą                                                                                

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

Darbo grupės vadovas

Seimo narys                                                                 Stasys Šedbaras


1 PRIEDAS: Pareigūnų pareigybių sąrašas 
2 PRIEDAS: Pareigybių kategorijų lygių koeficientai