Seime įregistruotas Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

Policijos veiklos įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

POLICIJOS VEIKLOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2012 m.                  d. Nr. 
Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 90-2777 ; 2002, Nr. 54-2116 ; 2003, Nr. 42-1910 , Nr. 104-4643 ; 2006, Nr.  60-2118 ; 2008, Nr.87-3464 ; 2009, Nr. 130-5637 ; 2011, Nr. 52-2510 ; 2012, Nr. 5-140 )

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

 

„ LIETUVOS RESPUBLIKOS

POLICIJOS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.   Įstatymo paskirtis

1.      Šis įstatymas nustato Lietuvos policijos (toliau – policija) veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos ir tarnybos principus, policijos uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybių ir kitomis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis pagrindus, policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarką, policijos pareigūnų tarnybą, įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnų teises ir pareigas vykdant bendras operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, policijos finansavimo šaltinius ir formas.

2.      Šio į statymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 1 priede.

2 straipsnis.   Pagrindinės šio į statymo sąvokos

1.     Bendra operacija – Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo ir nusikalstamų veikų prevencijos tikslais bendro patruliavimo, antiteroristinė, pagalbos teikimo didelių susibūrimų ir panašių didelių renginių, nelaimių ar didelių avarijų atvejais operacija Lietuvos Respublikos teritorijoje, vykdoma pasitelkus Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnus, arba operacija Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių teritorijoje, vykdoma pasitelkus Lietuvos Respublikos policijos pareigūnus.

2.     Fizinė prievarta – bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų naudojimas ir (arba) specialiųjų policijos priemonių, išskyrus pasyvios gynybos priemones, naudojimas.

3.     Kadencija – šio įstatymo nustatytas tarnybos laikotarpis eiti tam tikras pareigas.

4.     Kursantas – asmuo, kuris mokosi policijos mokymo įstaigoje (padalinyje), policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursuose, ar asmuo policijos generalinio komisaro siuntimu studijuojantis kitoje policijos pareigūnus rengiančioje švietimo įstaigoje (toliau – kitoje švietimo įstaigoje) pagal nustatyta tvarka akredituotas ir su policijos generaliniu komisaru suderintas studijų programas.

5.     Lygiavertės pareigos – pareigos, kurios yra vienodos įstaigos pareigybių hierarchinėje struktūroje. Pareigybių hierarchija nustatoma atsižvelgiant į šio įstatymo 2 priede nurodytą pareigybių eiliškumą.

6.     Lojalumas – teisėtas policijos pareigūno elgesys.

7.     Nelaimingas atsitikimas kursantų mokymo metu – mokymo pagal patvirtintas mokymo, studijų ar įvadinio mokymo kursų mokymo programas metu įvykęs įvykis, taip pat mokymo, studijų ar įvadinio mokymo kursų mokymo vietoje mokymo metu įvykęs įvykis, per kurį kursantas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, o to padarinys yra kursanto mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

8.     Nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis tarnybos metu, taip pat eismo įvykis tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei policijos pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su policijos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, per kurį policijos pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, o to padarinys yra policijos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

9.     Nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos – įvykis, per kurį policijos pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio ar ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra policijos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, įvykęs pareigūnui vykstant į tarnybos ar komandiruotės vietą ar grįžtant iš jos , taip pat pareigūno darbo dienomis kelyje tarp tarnybos vietos ir policijos pareigūno gyvenamosios vietos, vietos, esančios ne tarnybos vietos teritorijoje, kurioje policijos pareigūnas būna pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.

10. Policijos pareigūno statusas – visuma apibrėžtų tarnybinių teisių ir pareigų, kurias nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai, reguliuojantys policijos pareigūnų teises, pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš jos.

11. Policijos pareigūno vardo pažeminimas – kaltas policijos pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis policijos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą policijos įstaiga arba ją kompromituojantis.

12. Policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų visuma.

13. Policijos įstaiga – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka steigiamas juridinis asmuo, įgyvendinantis įstatymų jam pavestus policijos uždavinius.

14. Policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą, taip pat kursantas, prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei, kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai bei draudimai ir privataus gyvenimo suvaržymai .

15. Prievarta – teisėtas policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius, taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiant išvengti pavojaus, esant būtinumui, naudojant specialiąsias policijos priemones. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar fizinę prievartą, specialiąsias policijos priemones.

16. Psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, specialiąsias policijos priemones. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios policijos priemonės parengimas galimam naudojimui (išskyrus pasyvios gynybos priemones), šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai.

17. Rizikos grupės asmenys – asmenys, kuriems taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, arba kuriems įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tyčinę nusikalstamą veiką, už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą teisti asmenys (iki išnyks teistumas) arba kurie pripažinti kaltais padarę tyčinę nusikalstamą veiką, bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kol nepasibaigs laidavimo terminas, arba kurie sistemingai daro administracinius viešosios tvarkos pažeidimus (nusižengimus) ar smulkius svetimo turto grobimus, arba kurie du ar daugiau kartų bausti už  transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba kurie yra įrašyti į narkologinių ligonių įskaitą, arba asmenys, dėl kurių yra faktinių duomenų, rodančių, kad jie neteisėtai disponuoja namų gamybos alkoholiniais gėrimais ar akcizinėmis prekėmis.

18. Rotacija – pareigūno perkėlimas šio įstatymo nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje policijos įstaigoje, pasibaigus įstatyme nustatytai kadencijai.

19. Specialiosios policijos priemonės – įstatymų ir tarptautinių teisės aktų nedraudžiamos , vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos policijos aktyviosios ir pasyviosios gynybos priemonės, kurios gali būti naudojamos psichinės ar fizinės prievartos metu.

20. Tarnybinis nusižengimas – pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei pareigūno veiksmais ar neveikimu.

21. Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra policijos įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (jei padalinio buveinė nesutampa su policijos įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė.

22. Vidaus reikalų įstaiga – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.

3 straipsnis.   Policijos veiklos teisiniai pagrindai

1.      Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

2.      Kiti teisės aktai policijai taikomi tiek, kiek santykių nereglamentuoja šis įstatymas.

4 straipsnis.   Policijos veiklos ir tarnybos principai

1.     Policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, įgyvendindama policijos uždavinius , nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

2.     Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

3.     Policijos tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo , teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principais.

4.     Pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šio ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.

5.     Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į tarnybą policijoje, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl pareigūno lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

6.     Pagal skaidrumo principą bet kokia pareigūno veikla vykdant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

7.     Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, per atranką vertinant jų profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, tarnybos policijoje trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

8.     Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

9.     Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą daroma prielaida, kad asmenys, rinkdamiesi tarnybą policijoje, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį įstatymą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

5 straipsnis.   Policijos uždaviniai

1.      Policijos uždaviniai yra:

1)    žmogaus teisių ir laisvių apsauga;

2)    viešosios tvarkos, asmens ir visuomenės saugumo užtikrinimas;

3)    neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

4)    nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija;

5)    nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas;

6)    eismo automobilių keliais priežiūra;

7)    pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas .

2.      Policijos uždavinių įgyvendinimo ypatumus diplomatinėse atstovybėse, karinėse teritorijose ir kituose specialaus teisinio režimo objektuose gali nustatyti kiti įstatymai ir tarptautiniai teisės aktai.

6 straipsnis.   Pagrindinės policijos funkcijos

1.      Policija:

1)          pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant ir įgyvendina nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo programas;

2)          pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti;

3)          renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie kriminogeninių procesų (nusikalstamų grėsmių) įtaką valstybei, teikia informaciją ir siūlymus suinteresuotoms institucijoms;

4)          registruoja ir nagrinėja pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus);

5)          taiko administracinio poveikio ir kitokias prevencines priemones;

6)          vykdo pasislėpusių įtariamų, kaltinamų, nuteistų, be žinios dingusių asmenų ir pasišalinusių iš medicinos įstaigų asmenų, kuriems teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones, kitų asmenų paiešką, nustato asmens tapatybę , taip pat rastų neatpažintų lavonų asmens tapatybę;

7)          vykdo operatyvinę veiklą (kriminalinę žvalgybą);

8)          steigia žinybinius registrus ir informacines sistemas, sudaro kriminalistines kartotekas ir kolekcijas; tvarko registrų ir informacinių sistemų duomenis;

9)          pagal kompetenciją įgyvendina Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų nuostatas, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis, dalyvauja Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų ir tarptautinių organizacijų veikloje;

10)      vykdo asmens ir jo turto apsaugą nuo nusikalstamo poveikio;

11)       tvarko asmens duomenis, išduoda ir keičia Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei dokumentus, patvirtinančius užsieniečių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdo užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje kontrolę;

12)      organizuoja ir įgyvendina priemones viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti;

13)      teikia asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ar esantiems bejėgiškos būklės, neatidėliotiną pagalbą, reikalingą gyvybei, sveikatai ar turtui išsaugoti;

14)      atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose;

15)      išduoda licencijas, leidimus ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;

16)      nagrinėja asmenų pranešimus, prašymus ir skundus;

17)      įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo teismų nuosprendžius, nutarimus ir nutartis;

18)      nustatyta tvarka užtikrina policijos įstaigose laikomų sulaikytų asmenų apsaugą ir priežiūrą ir vykdo sulaikytų asmenų konvojavimą;

19)      vykdo pretendentų į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą atranką ir pareigūnų rengimą;

20)      vykdo pareigūnų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą.

2.      Policija atlieka ir kitas įstatymų jai pavestas funkcijas, skirtas policijos uždaviniams įgyvendinti.

3.      Naujos funkcijos policijai pavedamos tik užtikrinus papildomą jų finansavimą iš valstybės biudžeto.

7 straipsnis.   Policijos veiklos viešumas

1.      Policija, nepažeisdama įstatymais ginamų asmens ir visuomenės interesų, apie savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka informuoja valstybės ir savivaldybių institucijas bei visuomenę. Policijos generalinis komisaras vieną kartą per pusmetį pateikia visuomenei informaciją apie policijos veiklą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) interneto svetainėje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones.

2.      Policija negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą.

3.      Policija neteikia informacijos, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpcijos principą, policijos etikos normas, asmens, visuomenės ar valstybės saugumo interesus.

8 straipsnis.   Teisė gauti informaciją

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys privalo policijos prašymu arba pagal atskiras duomenų teikimo sutartis policijai neatlygintinai teikti jos uždaviniams įgyvendinti būtinus šių asmenų tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis ar dokumentus.

9 straipsnis.   Duomenų tvarkymas policijoje

1.      Policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones.

2.      Policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, taip pat ir asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Asmens kodas gali būti teikiamas tik duomenų gavėjams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė jį gauti.

3.      Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka policija teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir prevencijos, viešosios tvarkos užtikrinimo tikslais, taip pat neatidėliotinos pagalbos teikimo asmenims, kai ši pagalba būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, ir asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, tikslais.

4.      Asmens prašymu įstatymų nustatyta tvarka policija privalo pateikti savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie šį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims policijos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Draudžiama iš policijos tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

10 straipsnis.    Vidaus reikalų ministro kompetencija

Vidaus reikalų ministras yra valstybės politikas, formuojantis pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą. Vidaus reikalų ministras:

1)    teikia Vyriausybei policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus;

2)    tvirtina strategines policijos veiklos programas ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;

3)    užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijoje;

4)     rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;

5)    teikia Vyriausybei tvirtinti Policijos departamento nuostatų projektą;

6)    leidžia policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) teikia Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;

8) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;

9) vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

11 straipsnis.    Policijos bendradarbiavimas su kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis ir visuomene

1.      Policija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.      Policija taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis, įgyvendindama nusikalstamų veikų kontrolės, prevencijos, kitas programas ir kitaip įtraukdama juos į šią veiklą. Policija ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visuomene, siekdama, kad būtų teikiama abipusė pagalba ir visuomenės nariai dalyvautų užtikrinant viešąją tvarką, asmens bei visuomenės saugumą .

3.      Policija bendradarbiauja su viešosios informacijos platintojais, rengėjais įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Policija gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose būtų teikiama informacija apie nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijos priemonių, kitų policijos uždavinių įgyvendinimą bei skelbiama kita su policijos veikla susijusi informacija.

4.      Policija remia ir inicijuoja įvairias prevencines ir teisinio švietimo programas, propaguoja teisines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse.

12 straipsnis.    Tarptautinis policijos bendradarbiavimas

1.   Policijos bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis, agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis vyksta vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir nacionalinės teisės aktais. Su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis bendradarbiavimas, ypač keitimosi informacija, susijusia su asmens duomenimis, valstybės ar tarnybos paslaptimi bei nusikalstamų veikų tyrimo ir operatyvinių veiksmų atlikimo srityse, vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

2.  Lietuvos Respublikai vykdant tarptautinius įsipareigojimus ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, pareigūnai gali būti siunčiami į užsienio valstybių institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras , Europos sąjungos institucijas ir kitas tarptautines organizacijas atstovauti policijai, atlikti kitų su policijos veikla susijusių funkcijų, dalyvauti bendrose operacijose. Šių pareigūnų teises, pareigas, imunitetus, atsakomybę ir socialines garantijas nustato Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kiti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktai.

3.  Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti atsiųsti kitų valstybių pareigūnai. Šių pareigūnų teises, pareigas, atsakomybę ir socialines garantijas nustato Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kiti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktai.  

4.  Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnai, paskirti dalyvauti bendrose operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja šio įstatymo 22–26 straipsniuose nustatytas pareigūno teises ir pareigas. Šias teises ir pareigas jie gali įgyvendinti tik Lietuvos Respublikos pareigūnams vadovaujant ir paprastai šiems dalyvaujant.

 

13 straipsnis.     Profesinė policijos šventė

Profesinė Lietuvos policijos pareigūnų šventė (Policijos diena) yra spalio 2 diena.

14 straipsnis.    Policijos vardas, vėliava ir ženklas

1.     Steigiami juridiniai asmenys savo ar savo atstovybės (ar filialo) pavadinime vartoti žodį „policija“ gali tik turėdami policijos generalinio komisaro sutikimą.

2.     Policija turi vėliavą ir ženklą, kuriuos tvirtina policijos generalinis komisaras.

 

15 straipsnis.    Policijos veiklos kontrolė

1. Policijos veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja vidaus reikalų ministras ir tam įgaliotos institucijos.

2. Tarnybos metu gali būti tikrinamas pareigūnų lojalumas. Pareigūnų lojalumo tikrinimas grindžiamas teisėtumo, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų priemonių bei metodų derinimo principais. Pareigūnų lojalumą tikrinantys pareigūnai privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti tikrinimų metu paaiškėjusių pareigūno asmeninio gyvenimo aplinkybių, išskyrus tuos atvejus, jei tai turi reikšmės vertinant tikrinamojo padarytą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą. Ne tarnybos metu pareigūno lojalumas netikrinamas.

3. Tikrinant pareigūnų lojalumą jų tarnybos vietoje gali būti daromas vaizdo ar garso įrašas. Leidimą lojalumui patikrinti ir vaizdo ar garso įrašui daryti duoda policijos generalinis komisaras. Atsižvelgiant į tokio lojalumo tikrinimo rezultatus, tikrinamo pareigūno veiksmai ar neveikimas gali būti vertinami kaip lojalūs veiksmai arba kaip teisės pažeidimas, kurį nustačius turi būti sprendžiamas klausimas dėl tikrinto pareigūno patraukimo tarnybinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

4. Pareigūnų lojalumas gali būti tikrinamas ir šiam tikslui pasitelkiant policijoje nedirbančius asmenis (jų sutikimu) ir (arba) sudarant situaciją, kuriai išspręsti tikrinamas pareigūnas turi imtis priemonių, ir (arba) gali būti pateikiama tikrovės neatitinkanti situacija ar dokumentai. Pagal galimybes užtikrinamas tokio patikrinimo įvykių fiksavimas su garso ir (ar) vaizdo įrašymo įranga. Atsižvelgiant į tokio lojalumo tikrinimo rezultatus, tikrinamo pareigūno veiksmai ar neveikimas gali būti vertinami kaip lojalūs veiksmai arba kaip teisės pažeidimas, kurį nustačius turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

5. Pareigūno tikrinimo rezultatus įvertinus kaip lojalius veiksmus, apie buvusį lojalumo tikrinimą jam turi būti pranešama per tris mėnesius.

6. Policijos įstaigų vidaus kontrolės ir lojalumo tikrinimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

 

II SKYRIUS

POLICIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

16 straipsnis.     Policijos įstaigos ir jų vidaus struktūra

1.      Policijos įstaigos yra Policijos departamentas ir kitos policijos įstaigos.

2.      Policijos įstaigos struktūriniai padaliniai gali būti biuras, vyriausiasis policijos komisariatas, valdyba, tarnyba, policijos komisariatas, skyrius, rinktinė, kuopa, būrys, poskyris, policijos nuovada, grupė.

3.      Biuras yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi valdybos.

4.      Vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys arba šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigta policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytoje teritorijoje. Vyriausiąjį policijos komisariatą gali sudaryti tarnybos, policijos komisariatai, skyriai, poskyriai, rinktinės, kuopos, būriai, policijos nuovados, grupės.

5.      Valdyba yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 2 skyriai. Valdyba taip pat gali būti biuro struktūrinė dalis.

6.      Policijos komisariatas yra vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys. Policijos komisariatą gali sudaryti skyriai, poskyriai, policijos nuovados, grupės.

7.      Tarnyba yra policijos įstaigos struktūrinis padalinys, kurį sudaro ne mažiau kaip 2 skyriai ar poskyriai. Tarnyba taip pat gali būti valdybos struktūrinė dalis.

8.      Skyrius yra policijos įstaigos struktūrinis padalinys. Jis sudaromas iš ne mažiau kaip 5 pareigybių. Skyrius taip pat gali būti biuro, vyriausiojo policijos komisariato, valdybos, tarnybos, policijos komisariato struktūrinė dalis, kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 4 pareigybių.

9.      Rinktinę sudaro ne mažiau kaip 2 kuopos. Kuopą sudaro ne mažiau kaip 2 būriai. Būrys sudaromas iš ne mažiau kaip 6 pareigybių.

10.  Poskyris yra policijos įstaigos struktūrinis padalinys. Poskyris taip pat gali būti biuro, valdybos, vyriausiojo policijos komisariato, policijos komisariato, tarnybos, skyriaus, rinktinės struktūrinė dalis. Poskyris sudaromas iš ne mažiau kaip 4 pareigybių.

11.  Policijos nuovada yra vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato struktūrinė dalis. Policijos nuovada sudaroma iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Policijos nuovadoje gali būti steigiamos grupės.

12.  Grupė yra struktūrinis padalinys, kuris gali būti steigiamas visose policijos įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose. Grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 3 pareigybių.

17 straipsnis.    Policijos departamentas

1.      Policijos departamentas yra  vidaus reikalų centrinė įstaiga, atliekanti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, reikalingas policijos  uždaviniams įgyvendinti.

2.     Policijos departamento, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina ir jam vadovauja policijos generalinis komisaras.

3.     Policijos departamento steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Vyriausybė.

4.     Policijos departamento administracijos struktūrą tvirtina policijos generalinis komisaras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

18 straipsnis.   Kitos policijos įstaigos

1.      Policijos generalinis komisaras gali steigti Policijos departamentui pavaldžias policijos įstaigas ir pavesti joms vykdyti dalį Policijos departamentui nustatytų funkcijų.

2.      Policijos įstaigos gali būti steigiamos teritoriniu ir neteritoriniu principu.

3.      Policijos įstaigos turi viešojo juridinio asmens statusą.

4.      Policijos įstaigai vadovauja, jos kaip viešojo juridinio asmens teises ir pareigas įgyvendina viršininkas, kurį atrankos būdu šio įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir iš jų atleidžia policijos generalinis komisaras.

19 straipsnis.   Policijos generalinis komisaras ir policijos generalinio komisaro pavaduotojai

1.      Policijos generalinis komisaras:

1)          nustato ir tvirtina Policijos departamentui pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą ir policijos įstaigų pareigybių sąrašus;

2)          prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą;

3)          organizuoja vadovaujamų įstaigų veiklai būtiną materialinį techninį aprūpinimą;

4)          tvirtina jo steigiamų policijos įstaigų nuostatus;

5)          įstatymų nustatyta tvarka rengia ir teikia Finansų ministerijai Policijos departamento biudžeto projektą;

6)          atsako už policijai nustatytų  uždavinių vykdymą ir vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą;

7)          gavęs vidaus reikalų ministro leidimą, kreipiasi į Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotas Šengeno valstybes nares su prašymu paskirti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje, siunčia į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių teritorijose;

8)          nustato Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių teisėsaugos pareigūnų dalyvavimo bendrose operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką;

9)          atsiskaito už savo veiklą Respublikos Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui šių reikalavimu;

10)      vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

2.      Policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi pareigūnams. Jis turi teisę atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir atliekant ikiteisminį tyrimą.

3.      Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Vyriausybei.

4.      Policijos generaliniu komisaru ir generalinio komisaro pavaduotoju gali būti ne jaunesnis kaip 35 metų nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbęs policijos generalinio komisaro pavaduotoju arba ne mažiau kaip trejus metus dirbęs Policijos departamento padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovu ar policijos įstaigos vadovu, taip pat kitos centrinės vidaus reikalų įstaigos vadovu arba pavaduotoju.

5.      Laikinai nesant policijos generalinio komisaro, jo funkcijas vidaus reikalų ministro pavedimu atlieka vienas iš policijos generalinio komisaro pavaduotojų.

6.      Policijos generalinio komisaro pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras, policijos generalinio komisaro teikimu. Policijos generalinio komisaro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su policijos generalinio komisaro įgaliojimų trukme . Nutrūkus policijos generalinio komisaro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, policijos generalinio komisaro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriami policijos generalinio komisaro pavaduotojai.

7.      Policijos generalinis komisaras atleidžiamas  iš pareigų:

1)          jo paties prašymu;

2)          dėl sveikatos būklės, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl negalėjimo tęsti tarnybą;

3)          jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;

4)          kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;

5)          jei pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama rengiant konkursą;

6)          jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

7)          pasibaigus kadencijai, jeigu nėra paskiriamas kitai kadencijai;

8)          jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant tarnybos pareigas;

9)          sukakus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatytam amžiui;

10)     jei paaiškėjo šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios priimant pareigūną į tarnybą policijoje nebuvo žinomos;

11)     jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į tarnybą policijoje;

12)     jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13)     jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos policijoje;

14)     kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

8.      Pasibaigus policijos generalinio komisaro kadencijai ar atleidus jį iš pareigų jo paties prašymu, jo sutikimu, jis pareigas eina tol, kol paskiriamas kitas policijos generalinis komisaras.

9.      Atleidus policijos generalinį komisarą iš pareigų šio straipsnio 7 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, jam be atrankos siūloma eiti bet kurias pareigas bet kurioje vidaus reikalų įstaigoje. Policijos generaliniam komisarui nesutikus eiti siūlomų pareigų, jam išmokama kompensacija, nustatyta šio įstatymo 83 straipsnyje.

10.  Policijos generalinio komisaro pavaduotojai atleidžiami iš pareigų:

1)     nutrūkus policijos generalinio komisaro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų kai įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas policijos generalinis komisaras;

2)    jo paties prašymu;

3)    dėl sveikatos būklės, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl negalėjimo tęsti tarnybą;

4)          jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;

5)          kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;

6)    jei pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama rengiant konkursą;

7)    jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

8)    jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant tarnybos pareigas;

9)          sukakus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatytam amžiui;

10)     jei paaiškėjo šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios priimant pareigūną į tarnybą policijoje nebuvo žinomos;

11)     jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į tarnybą policijoje;

12)     jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13)     jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos policijoje;

14)     kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

15)     šalių susitarimu.

11.  Atleidus policijos generalinio komisaro pavaduotoją iš pareigų šio straipsnio 10 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, jam be atrankos siūloma eiti bet kurias pareigas bet kurioje vidaus reikalų įstaigoje. Policijos generalinio komisaro pavaduotojui nesutikus eiti siūlomų pareigų, jam išmokama kompensacija, nustatyta šio įstatymo 83 straipsnyje.

12.  Buvęs policijos generalinis komisaras, atleistas iš pareigų šio straipsnio 7 dalies 1, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, ar policijos generalinio komisaro pavaduotojas, atleistas iš pareigų šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais, 5 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje.

13.  Policijos generalinio komisaro, policijos generalinio komisaro pavaduotojų ir jų šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

TEISINIS PAREIGŪNO STATUSAS

pirmasis skirsnis

PAREIGŪNO STATUSO ĮGIJIMAS

20 straipsnis.    Pareigūno status as

1.      Pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje, kursantas, pasirašęs stojimo į tarnybą policijoje sutartį ir prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei.

2.      Pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, tarnybinė uniforma, arba pareigūno tarnybinis ženklas. K ursanto pareigūno statusą įrodo kursanto pažymėjimas.

3.  Pareigūnų tarnybinių uniformų, skiriamųjų ženklų, tarnybinių ir kursanto pažymėjimų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4.  Pareigūnams leidžiama nešioti užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

5.      Asmenys už neteisėtą pareigūno tarnybinio pažymėjimo, tarnybinės uniformos, jos skiriamųjų ženklų ar pareigūno tarnybinio ženklo, kursanto pažymėjimo naudojimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis.    Pareigūno priesaika

1.      Asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į tarnybą policijoje, o kursantas – per du mėnesius nuo stojimo į tarnybą policijoje sutarties pasirašymo dienos . Jei kursantas atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, jis braukiamas iš policijos mokymo įstaigos (padalinio) kursantų sąrašų ar kitos švietimo įstaigos, rengiančios pareigūnus, studentų sąrašų.

2.      Nustatomi šie priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą policijos pareigūno vardą. Tepadeda man Dievas“.

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (-a) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą policijos pareigūno vardą.“

   3. Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūno tarnybos byloje arba kursanto asmens byloje (vėliau – pareigūno tarnybos byloje).

Antrasis skirsnis

PAREIGŪNO ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS

22 straipsnis.    Pareigūno įgaliojimai

1.      Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti jam nepavaldiems asmenims nurodymus ar reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisės aktais pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2.      Policijos įstaigos ir policijos generalinio komisaro įgalioto Policijos departamento padalinio vadovai turi teisę pakeisti jiems pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus arba sustabdyti jų vykdymą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

23 straipsnis.     Bendrosios pareigūno teisės

1.      Pareigūnas, vykdydamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę:

1)          įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti;

2)          įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus juos padarius, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti;

3)          siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, ar asmenį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs ar įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) . Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokuratūrai;

4)          šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą;

5)          važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu , veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto ir ryšių priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą). Transporto ar ryšio priemonės savininko reikalavimu policija įstatymų ar įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina jam padarytus nuostolius;

6)          laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti atliekamus darbus, apriboti ar keisti eismo tvarką;

7)          įtardamas, kad asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti jo neblaivumo (girtumo) laipsnį ar apsvaigimo būseną, taip pat neleisti neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonės;

8)          riboti asmenų, kurie turi galiojančią administracinę nuobaudą už susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimus ar yra duomenų, kad jie gali sukelti masinius neramumus ar riaušes, patekimą į masinius renginius;

9)          uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių Kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų;

10)      jeigu pažeistos gamybos, perdirbimo, įgijimo, laikymo (saugojimo), vežimo, nešiojimo, realizavimo ar naudojimo taisyklės, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka paimti iš fizinių ar juridinių asmenų šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, jų dalis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems gaminti, įsigyti, laikyti (saugoti), nešioti reikalingas leidimas arba licencija, ar kitaip apriboti jų naudojimą;

11)      įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną policijos uždaviniams įgyvendinti;

12)      nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus;

13)      be asmens sutikimo policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka fotografuoti asmenis, kurių tapatybė nenustatyta, bejėgiškos būklės asmenis, neatpažintus lavonus, rizikos grupės asmenis, laikinai sulaikytus asmenis, juos matuoti, aprašyti jų išorės požymius, daryti garso ar vaizdo įrašus, imti pirštų atspaudus, ėminius genetiniam tipizavimui ar pavyzdžius lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti, taip pat tvarkyti šiuos duomenis;

14)      siekdamas užtikrinti kardomųjų priemonių vykdymą, taip pat vykdydamas įstatymuose nustatytus asmens laisvės suvaržymus, naudoti elektronines priemones, skirtas asmens buvimo vietai nustatyti, ir (ar) kontrolės laikotarpiui pritaisyti šias priemones prie asmens kūno.

2.      Pareigūnas turi ir kitų įstatymuose jam suteiktų teisių.

24 straipsnis.    Pareigūno teisės vykdant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų)prevenciją

Pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę:

1)          lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmuo, kviesti ir (ar) pristatyti jį į policiją profilaktinio pokalbio, taip pat kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio;

2)          patekti į  gyvenamąsias ar kitas patalpas, kai yra įtarimų, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad užsieniečio sudaryta santuoka gali būti fiktyvi;

3)          bet kuriuo paros laiku įeiti į nuteisto asmens ar asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, ar asmens, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio ar paskirto įpareigojimo vykdymu, tikrinti ten esančių asmenų dokumentus, taip pat kviesti ir (ar) pristatyti jį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi įstatymų ir (ar) teismo nustatytų apribojimų;

4)          pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) , taip pat rizikos grupės asmenį, įtariamą esant neblaivų (girtą), apsvaigusį nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų , ar turintį psichinės ligos požymių, keliantį grėsmę savo, kito asmens ar pareigūno saugumui;

5)          esant pakankamam pagrindui manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) , nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat vykdant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones bei kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas;

6)          pristatyti asmenį, kuriam reikalinga būtinoji socialinė pagalba, į policijos ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų tarnybines patalpas bei kitų asmenų jų sutikimu patalpas jų asmens tapatybei nustatyti ir būtinai socialinei pagalbai suteikti.

25 straipsnis.    Pareigūno teisės atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus)

Pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad tokia veika ar pažeidimas yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę:

1)          tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę ir komercinę bei finansinę ar kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, laikymo, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas;

2)          tikrinti į įmonių, įstaigų, organizacijų teritoriją įvažiuojantį ir iš jos išvažiuojantį transportą, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus;

3)          susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, personalo, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus daiktus;

4)          gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų duomenis, paaiškinimus dėl nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų);

5)          apžiūrėti transportą, asmenį ir jo bagažą;

6)          įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu arba jo atstovu, savininku arba jo atstovu;

7)          pagal kompetenciją vykdyti operatyvinę veiklą (kriminalinę žvalgybą), atlikti ikiteisminį tyrimą, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) tyrimą;

8)          policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje nelegaliai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar namų gamybos alkoholinių gėrimų, taip pat legalioje apyvartoje esančių prekių arba teikiamų paslaugų k ontrolinius pirkimus, siekdamas nustatyti administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir nusikalstamas veikas.

26 straipsnis.    Pareigūno pareigos

1.      Pareigūnas privalo:

1)          gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves;

2)          gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį ar įtariamą padarius nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui;

3)          užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policiją asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar esančiam bejėgiškos būklės;

4)          imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų situacijų atvejais;

5)          laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų atlikimas.

2.      Pareigūnas privalo atlikti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas.

3.      Atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Jei pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (tarnybinės uniformos arba pareigūno tarnybinio ženklo) ir (ar) jei asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą.

Trečiasis skirsnis

PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS

27 straipsnis.    Prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos

1.      Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių.

2.      Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

3.      Pareigūnas prireikus gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas policijos funkcijoms įvykdyti.

4.      Apie pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba sužeidimą, nedelsiant informuojama prokuratūra.

5.      Pareigūnas, teisėtai panaudojęs prievartą ir padaręs žalą, atsakomybėn netraukiamas. 

28 straipsnis.    Prievartos panaudojimo pagrindai

1.      Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą:

1)          gindamas save, kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar pavojaus;

2)          sulaikydamas, pristatydamas, konvojuodamas ar atvesdindamas asmenį, padariusį ar įtariamą padarius nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo ar pristatymo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą arba yra pagrindas manyti, kad asmuo gali pasipriešinti pareigūnui;

3)          kai kėsinamasi į policijos saugomą asmenį, objektą, transporto priemonę,  specialiąsias policijos priemones ar kitą policijos turtą;

4)          riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu;

5)          prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepakluso pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti;

6)          kai būtina išlaisvinti įkaitus ar užkirsti kelią teroro aktui;

7)          pabėgimo konvojuojant ar iš įkalinimo vietų ar areštinių atvejais;

8)          prieš asmenį, kai šis bando panaudoti prievartą arba artinasi prie pareigūno ir neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;

9)          patekdamas į patalpas ar transporto priemonę, kad sulaikytų asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką arba ją padariusį, taip pat asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą).

2.      Draudžiama panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias policijos priemones, išskyrus antrankius arba surišimo priemones, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

3.      Pareigūnas turi teisę tarnybine transporto priemone blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo nepaklūsta aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui ir (ar) savo veiksmais kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat siekdamas sulaikyti asmenį, padariusį ar įtariamą padarius nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Jei pareigūnas, vairuojantis tarnybinę transporto priemonę , blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi neatidėliotinai imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.

4.      Specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

29 straipsnis.    Specialiosios policijos priemonės – šaunamojo ginklo – panaudojimas

1.      Kai kita prievarta yra neveiksminga ar negalima, esant šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą.

2.      Pareigūnas, manydamas, kad gali tekti panaudoti šaunamąjį ginklą, turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti. Pareigūnas turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.

3.      Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir (ar) šis užpuolimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

IV SKYRIUS

tarnybos policijoje statutas

PIrmasis skirsnis

PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ POLICIJOJE

30 straipsnis.    Reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam į tarnybą policijoje

1.      Pretenduojantis į tarnybą policijoje asmuo turi:

1)    būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2)    būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2–4, 6 punktuose nurodytų aplinkybių;

3)    turėti ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 65 metus;

4)    turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

5)    būti tokios sveikatos ir psichologinio tinkamumo tarnybai policijoje būklės, kuri leistų eiti pareigas policijoje. Sveikatos būklės reikalavimus ir psichologinio tinkamumo tarnybai reikalavimus (kriterijus), suderinęs su vidaus reikalų ministru, nustato sveikatos apsaugos ministras;

6)    būti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas policijoje. Bendro fizinio pasirengimo reikalavimus nustato policijos generalinis komisaras;

7)    būti priimtas į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą arba policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, arba baigęs policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą, arba policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus.

2.      Policijos generalinis komisaras gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikruose policijos padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose.

 3. Priimamiems į tarnybą policijoje asmenims, anksčiau tarnavusiems vidaus reikalų įstaigose, netaikomas šio straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimas. Šių asmenų priėmimo į tarnybą policijoje tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

31 straipsnis.   Priėmimo į tarnybą policijoje apribojimai

1.      Priimti į tarnybą policijoje draudžiama:

1)          esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas tarnybai policijoje dėl sveikatos būklės ar psichologinio tinkamumo tarnybai policijoje ;

2)          jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nors teistumas ir išnykęs ar panaikintas arba buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatsižvelgiant į tai, ar laidavimo terminas pasibaigęs, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, arba padaręs neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą buvo teismo atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą ir laidavimo terminas yra nepasibaigęs;

3)          jeigu asmuo anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;

4)          jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai;

5)          jeigu asmuo skiriamas į pareigas policijos įstaigoje, padalinyje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais ;

6)          jeigu asmuo yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys

2.      Jeigu nustatyta, kad yra kitų, priimamą asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia policijos generalinis komisaras.

3.      Ginčai, kilę dėl priėmimo į tarnybą policijoje, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

32 straipsnis.   Pareigūnui taikomi apribojimai

Pareigūnui draudžiama:

1)          būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas policijos įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos ;

2)          policijos įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiosiomis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3)          eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje;

4)          būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;

5)          streikuoti;

6)          darbo laiku vykdyti kitą, su tarnyba nesusijusią veiklą.

33 straipsnis.    Pareigūnų teisė dirbti kitą darbą

1.      Policijos pareigūnui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio ir gauti už šį darbą atlyginimą, verstis kita teisėta veikla ir gauti iš jos pajamų (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje policijoje, nesudaro prielaidų tarnybą policijoje panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja policijos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas policijoje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurias pareigūnas turi įgaliojimus tikrinti arba kontroliuoti, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnas negali dirbti kito darbo.

2.      Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą priima pareigūną į pareigas priėmęs asmuo pareigūno prašymu. Pareigūnų prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3.      Pareigūną perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, pareigūnas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.

4.      Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5.      Sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

34 straipsnis.   Pareigūno statuso atkūrimas

1.      Atkurti pareigūno statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje turi teisę buvę pareigūnai:

1)          pačių prašymu atleisti iš pareigų ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos;

2)          pačių prašymu atleisti iš pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti užsienyje – per 3 mėnesius po sutuoktinio darbo užsienyje laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo užsienyje laikotarpiui;

3) atleisti iš tarnybos policijoje dėl darbo sutarties sudarymo, išrinkus jį į renkamuosius (atstovaujamuosius ir (arba) valdymo) profesinės sąjungos organus – per 3 mėnesius pasibaigus darbo sutarčiai .

35 straipsnis.   Grąžinimas į tarnybą policijoje

1. Pareigūnas, atleistas iš tarnybos policijoje pagal šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1, 4, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 19 punktus, jo prašymu gali būti grąžinamas į tarnybą. Grąžinimo į tarnybą policijoje tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

36 straipsnis.    Asmens tikrinimas ir siuntimo į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą išdavimas

1.      Asmuo, pageidaujantis mokytis policijos mokymo įstaigoje (padalinyje) ar šios įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į policijos įstaigą dėl siuntimo į policijos mokymo įstaigą (padalinį), o asmuo, pageidaujantis studijuoti kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą.

2.      Asmuo privalo pateikti policijos įstaigos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą, personalo padaliniui ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save, duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.

3. Asmens, pageidaujančio mokytis policijos mokymo įstaigoje (padalinyje), kitoje švietimo įstaigoje ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursuose, tikrinimas:

1) Centrinė medicinos ekspertizės komisija patikrina sveikatą ir psichologinį tinkamumą tarnybai policijoje ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;

2) policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas policijos ir kitų operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) informacinėse sistemose, kitų asmenų tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose;

3) bendras fizinis pasirengimas tikrinamas atrankos į policijos mokymo įstaigą (padalinį) metu ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos atrankos metu.

4. Asmens, pageidaujančio mokytis policijos mokymo įstaigoje (padalinyje), kitoje švietimo įstaigoje ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursuose, tikrinimo, nustatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja policijos įstaigos (padalinio), į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą, personalo padalinys arba valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas.

5. Nustačius, kad asmuo, pageidaujantis mokytis policijos mokymo įstaigoje (padalinyje), kitoje švietimo įstaigoje ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursuose, atitinka šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus, policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo išduoda šiam asmeniui siuntimą į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą:

1)          asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimą dalyvauti atrankoje į policijos mokymo įstaigą (padalinį);

2)          asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimą į įvadinio mokymo kursus policijos mokymo įstaigoje (padalinyje);

3)          asmeniui, pageidaujančiam studijuoti kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimą stoti į kitą švietimo įstaigą.

6. Asmenims siuntimai į policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus ar į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

7. Siuntimų į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ir į kitas švietimo įstaigas išdavimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

37 straipsnis.   Pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas

1.      Pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas vadovaujantis šio įstatymo, nuostatomis. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.

2.      Policijos mokymo įstaiga (padalinys) rengia pareigūnus pagal nustatyta tvarka tvirtinamas mokymo programas, suteikia profesinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, būtinų policijos uždaviniams įgyvendinti, ir organizuoja nuolatinį pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą.

3.      Kitos švietimo įstaigos rengia pareigūnus pagal nustatyta tvarka akredituotas ir su policijos generaliniu komisaru suderintas studijų programas, suteikia atitinkamą išsilavinimą ir (ar) kvalifikacinį laipsnį, profesinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, būtinų policijos uždaviniams įgyvendinti, ir gali organizuoti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą.

4.      Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą taip pat gali organizuoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Pareigūnai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikacijos kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat į tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas.

5.      Policininko profesinė kvalifikacija suteikiama policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka.

6.      Kursantams Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos stipendijos ir jie aprūpinami uniforma.

7.      Kitų švietimo įstaigų ir Policijos departamento santykiai grindžiami bendradarbiavimo sutartimi.

8.      Lėšos policijos pareigūnų rengimui, asmenų, gavusių siuntimą į kitas švietimo įstaigas, kurios rengia policijos pareigūnus pagal nustatyta tvarka akredituotas ir su policijos generaliniu komisaru suderintas studijų programas, studijų finansavimui ir policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui numatomos Policijos departamento biudžete.

38 straipsnis.    Priėmimas į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą ir mokymasis

1. Į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą gali būti priimami asmenys, pateikę policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens siuntimą į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą.

2. Į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą policijos mokymo įstaigos (padalinio) ar kitos švietimo įstaigos vadovo įsakymu priimami ir į įstaigos (padalinio) kursantų ar kitos švietimo įstaigos studentų sąrašus įrašomi asmenys:

1)          laimėję Policijos departamento ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) vykdomą atranką į šią įstaigą (padalinį) ir pasirašę stojimo į tarnybą policijoje sutartį, o stojantys į kitą švietimo įstaigą, laimėję Policijos departamento, kartu su kitos švietimo įstaigos atsakingais darbuotojais, vykdomą atranką į šią įstaigą ir pasirašę stojimo į tarnybą policijoje sutartį;

2)          turintys ne žemesnį kaip aukštesnįjį, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus policijos mokymo įstaigoje (padalinyje) ir pasirašę stojimo į tarnybą policijoje sutartį.

3. Asmenų atrankos ir priėmimo į policijos mokymo įstaigą (padalinį) tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

4. Asmenų atrankos ir priėmimo į kitą švietimo įstaigą tvarką nustato šios įstaigos vadovas, suderinęs su policijos generaliniu komisaru.

5. Į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1– 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir yra šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų aplinkybių.

6. Jei šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų aplinkybių atsirado asmenį priėmus į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą, asmuo iš jos (jo) pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

7. Ginčai, kilę dėl priėmimo į policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Kursantui  mokymosi metu šaunamieji ginklai, specialiosios policijos priemonės ir sprogmenys išduodami tik išlaikius reikiamus egzaminus.

9. Kursanto tinkamumą tarnybai vertina policijos generalinio komisaro sudaryta komisija. Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto mokymo ar įvadinio mokymo kursų ar studijų laikotarpio pabaigos.

39 straipsnis.   Stojimo į tarnybą policijoje sutartis

1.      Stojimo į tarnybą policijoje sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio, policijos mokymo įstaigos (padalinio) ar kitos švietimo įstaigos ir Policijos departamento rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, taip pat laikytis šios įstaigos nustatytų reikalavimų. Policijos mokymo įstaiga (padalinys) ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o Policijos departamentas įsipareigoja užtikrinti, kad, baigęs policijos mokymo įstaigą (padalinį) ar kitą švietimo įstaigą, kursantas bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas policijos įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose.

2.      Privalomos stojimo į tarnybą policijoje sutarties, sudaromos su asmeniu, laimėjusiu atranką į policijos mokymo įstaigą (padalinį), kitą švietimo įstaigą ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, sąlygos yra šio asmens:

1)           įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti policijoje ne mažiau kaip 5 metus (sudarant stojimo į tarnybą policijoje sutartį su asmeniu, nusiųstu į policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti policijoje ne mažiau kaip 3 metus), o jeigu jis bus pašalintas iš policijos mokymo įstaigos (padalinio) ar kitos švietimo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti policijoje, arba bus atleistas iš tarnybos policijoje jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti Policijos departamentui visas su jo mokymu susijusias išlaidas;

2)    įsipareigojimas baigus mokymąsi vykti tarnauti ten, kur bus būtina tarnybos interesams;

3)    sutikimas, kad jis būtų tikrinamas policijos ir kituose operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) informacinėse sistemose, o paskyrus į pareigas policijoje – dėl jo lojalumo tikrinimo;

4)    įsipareigojimas per du mėnesius nuo stojimo į tarnybą policijoje sutarties pasirašymo dienos prisiekti Lietuvos valstybei .

40 straipsnis.   Asmens, baigusio policijos mokymo įstaigą (padalinį), kitą švietimo įstaigą ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, priėmimas į tarnybą policijoje

1.      Asmeniui, baigusiam policijos mokymo įstaigą (padalinį), kitą švietimo įstaigą ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas mokymo (studijų) baigimo dokumentas ir, atsižvelgiant į įgytos profesinės kvalifikacijos lygį ir išsilavinimą, policijos generalinio komisaro arba jo įgalioto asmens ar kitos švietimo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į Policijos departamentą. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po policijos generalinio komisaro arba jo įgalioto asmens ar kitos švietimo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo, kursantas privalo būti paskirtas į pareigas konkrečioje policijos įstaigoje (padalinyje). Jeigu asmenį, baigusį policijos mokymo įstaigą (padalinį), kitą švietimo įstaigą ar policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, į pareigas skiria policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo, tuomet asmuo, baigęs mokymo ar švietimo įstaigą, mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus, įsakymu skiriamas į konkrečias pareigas.

2.      Su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai.

3.      Asmeniui, paskirtam į pareigas, išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla. Asmens byla, sudaryta stojant į policijos mokymo įstaigą (padalinį), jos įvadinio mokymo kursus ar kitą švietimo įstaigą, baigus policijos mokymo įstaigą (padalinį), policijos mokymo įstaigos (padalinio) įvadinio mokymo kursus ar kitą švietimo įstaigą, persiunčiama į tą policijos įstaigą, į kurią kursantas  buvo pasiųstas paskirti į atitinkamas pareigas. Ši byla vėliau pervardijama į tarnybos bylą ir tęsiama visą pareigūno tarnybos laiką.

4.      Skyrimo į pareigas tvarką, pareigūno tarnybos bylos aprašą, pareigūno tarnybinio pažymėjimo privalomosios formos aprašą ir pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

 

antrasis skirsnis

PAREIGŪNŲ LAIPSNIAI IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA

41 straipsnis.     Pareigūnų laipsniai

1.      Pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi pareigūnų nekariniai laipsniai (toliau – laipsniai).

2.      Laipsnius turi pareigūnai, einantys pareigas policijos įstaigose, taip pat pareigūnai, įtraukti į policijos personalo rezervą.

3.      Policijos laipsniai yra:

1)          pirminės grandies pareigūnų;

2)          vidurinės grandies pareigūnų;

3)          aukštesniosios grandies pareigūnų;

4)          aukščiausiosios grandies pareigūnų.

4.      Pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1)          jaunesnysis policininkas;

2)          policininkas;

3)          vyresnysis policininkas;

4)          viršila.

5.      Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1)          inspektorius;

2)          vyresnysis inspektorius;

3)          komisaras inspektorius.

6.      Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1)          komisaras;

2)          vyresnysis komisaras;

3)          vyriausiasis komisaras.

7.      Aukščiausiosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1)          generalinis komisaras inspektorius;

2)          generalinis komisaras.

8.      Pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Duomenys apie tai, kokius laipsnius turi šie pareigūnai, įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

42 straipsnis.    Laipsnių suteikimas

1.         Jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas įgijus pirminį profesinį p arengimą arba baigus įvadinio mokymo kursus policijos mokymo įstaigoje (padalinyje) policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas.

2.         Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis, atsižvelgiant į kvalifikaciją ir nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:

1)         jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 2 metus;

2)         policininku – ne mažiau kaip 2 metus;

3)         vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 2 metus.

3.         Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo. Viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas, kai jis įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriamas į atitinkamas pareigas.

4.         Inspektoriaus laipsnis policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir turintiems kvalifikaciją , atitinkančią pareigybės aprašymo reikalavimus.

5.         Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja:

1)          inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;

2)          vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus.

6.              Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo.

7.              Komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius suteikia vidaus reikalų ministras policijos generalinio komisaro teikimu. Komisaro laipsnis suteikiamas pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ne mažiau kaip 3 metus ištarnauja komisaru inspektoriumi.

8.              Aukštesnis aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ištarnauja:

1)          komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;

2)          vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus.

9.              Vyriausiojo komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.

10.           Generalinio komisaro inspektoriaus laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro inspektoriaus laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovu.

11.           Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro ar generalinio komisaro inspektoriaus laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu komisaru.

12.           Už ypač reikšmingus nuopelnus tarnyboje viena pakopa aukštesnis laipsnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Ypač reikšmingais nuopelnais laikytini tokie nuopelnai, kurie gerai žinomi visuomenėje arba turėję didelės reikšmės žmonių saugumui.

13.           Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

14.           Laipsnis gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens, pažemina policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas asmuo. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina vidaus reikalų ministras policijos generalinio komisaro teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro teikimu. Buvęs laipsnis gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po vienų metų bendra laipsnių suteikimo tvarka.

15.           Pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo ir pervardijimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

16.           Perkelto į policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų įstaigos arba atšaukto iš policijos personalo rezervo pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos laipsniu. Atšauktam iš policijos personalo rezervo pareigūnui aukštesnis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į šio įstatymo 53 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

17.           Grąžinto į tarnybą policijoje pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno grąžinimo į tarnybą dienos tampa policijos laipsniu arba pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos laipsniu.

Trečiasis skirsnis

PAREIGŪNO KARJERA

43 straipsnis.     Pareigūnų rotacija

1.      Policijos įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip, policijos įstaigų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, vadovai ir jų pavaduotojai, policijos mokymo įstaigos (padalinio) vadovas ir jo pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų kadencijai. Jiems vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka taikoma rotacija.

2.      Policijos generalinis komisaras šio įstatymo numatytais atvejais gali pratęsti pareigūno, einančio šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, tarnybą antrai kadencijai .

3.      Pareigūnas, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, atsižvelgiant į jo šeimos sudėtį, teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam šio įstatymo 73 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka mokami butpinigiai.

4.      Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, ir jo šeimos narių kelionės ir turto pervežimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

44 straipsnis.     Pareigūno pareigų paaukštinimas

1.     Atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys policijos ar kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai.

2.     Per atranką atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, pareigūno asmenines savybes, elgesį, tarnybinės veiklos vertinimą (jei toks vertinimas pareigūno atžvilgiu buvo daromas), tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

3.     Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

4.     Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas policijos įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

5.     Duomenys apie laisvas pareigūno pareigas policijos įstaigose skelbiami Policijos departamento (ar atitinkamos policijos įstaigos) ir Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėse.

6.     Policijos įstaigų operatyvinę veiklą (kriminalinę žvalgybą) vykdančių padalinių pareigybių, kurias užimti atranka neskelbiama, sąrašą tvirtina ir šias pareigas einančių pareigūnų karjeros ypatumus nustato vidaus reikalų ministras.

7.     Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

8.     Atrankai vykdyti policijos įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija. Jei įstaigoje  yra profesinės sąjungos narių , vienas atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisijos narys turi būti tos profesinės sąjungos  atstovas. Jei įstaigoje  yra kelių profesinių sąjungų narių , jos susitarimu skiria bendrą atstovą į komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisiją neskiriamas.

9.     Pareigūnui, atrinktam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma pagal aukštesnių pareigų A apmokėjimo lygį, o tais atvejais, kai iki perkėlimo pareiginė alga buvo didesnė nei aukštesnių pareigų A apmokėjimo lygio pareiginė alga – pagal pareigų, į kurias jis perkeliamas, tokį pareigybės apmokėjimo lygį, kad jo pareiginė alga didėtų minimaliai.

 

45 straipsnis.     Pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas pagrindai

1.      Pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka reikalavimus toms pareigoms eiti:

1)          pasibaigus kadencijai;

2)          esant tarnybiniam būtinumui;

3)          tarnybinio kaitumo būdu;

4)          kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais.

2.      Pareigūnas gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.

3.      Pareigūnas į kitas policijos pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje perkeliamas policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka, o į kitas vidaus reikalų įstaigos statutinio valstybės tarnautojo pareigas – vidaus reikalų ministro n ustatyta tvarka.

46 straipsnis.   Perkėlimas į kitas pareigas pasibaigus kadencijai

1.      Likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki pareigūno kadencijos pabaigos, atliekamas šio pareigūno tarnybinės veiklos per kadenciją vertinimas.

2.      Įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą, baigiantis pirmajai kadencijai, labai gerai arba gerai, siūloma pratęsti jo tarnybą antrai kadencijai.

3.      Įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą, baigiantis antrajai kadencijai, – labai gerai arba gerai, jį siūloma perkelti į kitas lygiavertes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje.

4.      Įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą, baigiantis kadencijai, patenkinamai arba nepatenkinamai, pareigūno kadencija nepratęsiama. Klausimas dėl tolesnės jo tarnybos sprendžiamas šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.      Šio straipsnio nustatytais atvejais pasibaigus kadencijai į kitas pareigas perkeltam pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal pareigas, į kurias jis perkeltas, nustatant iki perkėlimo nustatytą pareigybės apmokėjimo lygį.

6.      Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas policijos įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partne ris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

47 straipsnis.    Perkėlimas į kitas pareigas esant tarnybiniam būtinumui

1. Kai yra tarnybinis būtinumas, pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tokių pareigūno perkėlimų per trejus jo tarnybos metus bendras laikotarpis negali būti ilgesnis nei vieneri metai.

2. Be pareigūno raštiško sutikimo šio straipsnio 1 dalyje numatytas perkėlimas taikomas tik pareigūnams, paskirtiems į pareigas kadencijai ir pareigūnams kai jie perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią policijos įstaigą (padalinį). Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas perkėlimas į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomas nėščioms, motinoms, pateikusioms darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančioms vaiką, kol jam sukaks vieni metai, motinoms, pateikusioms darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką, taip pat pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

4. Pareigūnas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje iki grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.

5. Pagal šį straipsnį perkeltam į kitas pareigas pareigūnui mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga. Tais atvejais, kai pareigūnas šio straipsnio numatytais atvejais perkeliamas į aukštesnes pareigūno pareigas, pareiginė alga jam mokama pagal pareigybės, į kurią jis perkeltas, A apmokėjimo lygį, o tais atvejais, kai iki perkėlimo pareiginė alga buvo didesnė – pagal pareigų, į kurias jis buvo perkeltas, vienu lygiu aukštesnį, nei jam buvo nustatytas,  pareigybės apmokėjimo lygį.

6.  Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį suteikiamos teisės aktų nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios vietos nuomos išlaidos) ir teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto pergabenimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais.

7. Pasibaigus pareigūno perkėlimo pagal tarnybinį būtinumą laikotarpiui, jis grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo turėtas pareigybės apmokėjimo lygis. Jeigu perkėlimo pagal tarnybinę būtinybę laikotarpiu buvo vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jam buvo nustatytas aukštesnis, negu iki perkėlimo pagal tarnybinę būtinybę turėtas, pareigybės apmokėjimo lygis, jam nustatomas šis lygis.

8. Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas policijos įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

9. Ginčai, kilę dėl tarnybinio būtinumo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

 

48 straipsnis.   Tarnybinis kaitumas

1.      Kai yra laisvos pareigūno pareigos, pareigūnas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje.

2.      Gali būti sukeistos lygiavertės pareigūnų pareigos, jeigu jie to prašo.

3.      Pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei atitinka siekiamos pareigybės aprašymo reikalavimus.

4.      Esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, vadovas , turintis teisę skirti į pareigas, perkelia pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, ar, jei pareigūnas atitinka pareigybės aprašymo reikalavimus, – aukštesnes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje. Perkeltam į kitas lygiavertes pareigas pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal pareigas, į kurias jis perkeltas, nustatant pareigybės apmokėjimo lygį, turėtą iki perkėlimo. Jei pareigūnas perkeliamas į aukštesnes pareigas, jam nustatomas A pareigybės apmokėjimo lygis, o jei pareigūno pareiginė alga iki perkėlimo buvo didesnė, tai nustatomas pareigybės apmokėjimo lygis, pagal kurį apskaičiuotos pareiginės algos dydis bus artimiausias (ne mažesnis) iki perkėlimo nustatytos pareiginės algos dydžiui.

5.      Pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus,  perkeltam į kitas pareigas pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal pareigas, į kurias jis perkeltas, nustatant pareigybės apmokėjimo lygį, turėtą iki perkėlimo. 

6.      Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas policijos įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

7.      Ginčai, kilę dėl tarnybinio kaitumo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

49 straipsnis.   Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas

1. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima:

1)    kai panaikinama pareigybė dėl policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo;

2)    jei įgyvendinamas tarnybinės veiklos įvertinimo siūlymas – perkelti į viena pakopa žemesnes pareigas;

3)    paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.

2.     Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik pareigūno sutikimu ir jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas. Šiuo atveju iki artimiausio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo jam nustatomas pareigybės apmokėjimo lygis, pagal kurį apskaičiuotos pareiginės algos dydis bus artimiausias (ne mažesnis) iki perkėlimo nustatytos pareiginės algos dydžiui.

50 straipsnis.   Vertinimo komisija

1.      Pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti policijos įstaigose ir policijos generalinio komisaro nustatytuose Policijos departamento padaliniuose sudaroma vertinimo komisija.

2.      Vertinimo komisija sudaroma policijos įstaigos vadovo a r policijos generalinio komisaro įgalioto Policijos departamento padalinio vadovo įsakymu dvejiems metams iš policijos įstaigos darbuotojų (pareigūnų). Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos .

3.      Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei policijos įstaigoje yra profesinės sąjungos narių , vienas šios komisijos narys turi būti tos profesinės sąjungos atstovas. Jei policijos įstaigoje yra kelių profesinių sąjungų narių , jos susitarimu skiria bendrą atstovą į komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas.

51 straipsnis.    Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

1.      Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus.

2.      Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas, kurias einant vertinama tarnybinė veikla. Kai pareigūnas perkeltas esant tarnybiniam būtinumui, jo tarnybinė veikla vertinama, jei jis eina šias pareigas ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.

3.      Pareigūno, buvusio vaiko priežiūros atostogose, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje.

4.      Nėščių moterų, motinų, pateikusių darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančių vaiką, kol jam sukaks vieni metai, motinų, pateikusių darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką, tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu.

5.      Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

6.      Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

1)          labai gerai;

2)          gerai;

3)          patenkinamai;

4)          nepatenkinamai.

7. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas priėmęs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekamas turėtas pareigybės apmokėjimo lygis. Jei pareigūnas trečią kartą iš eilės įvertinamas gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu jam nustatomas vienu lygiu aukštesnis pareigybės apmokėjimo lygis.

8. Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, jis vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su vienu iš šio straipsnio 9 dalyje nurodytu siūlymu.

9. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūnui:

1)         nustatomas vienu lygiu aukštesnis pareigybės apmokėjimo lygis;

2)         mokama Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatyto dydžio vienkartinė piniginė išmoka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal užimamas pareigas jau nustatytas maksimalus apmokėjimo lygis.

10. Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina patenkinamai, jis vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su šio straipsnio 11 dalyje nurodytu siūlymu.

11.  Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, jam pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu nustatomas vienu lygiu žemesnis pareigybės apmokėjimo lygis, jis įpareigojamas pagerinti darbo rezultatus ir siunčiamas tobulinti kvalifikaciją. Vertinant šio įstatymo 46 straipsnyje numatytais atvejais, pareigūnas perkeliamas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje.

12.  Jeigu tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai, jis vertinimo išvadą teikia vertinimo komisijai su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytu siūlymu.

13.  Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu: 

1)         pareigūnui iki kito tarnybinės veiklos vertinimo nustatomas vienu lygiu žemesnis pareigybės apmokėjimo lygis (išskyrus šio įstatymo 46 straipsnyje numatytus atvejus);

2)         pareigūnas perkeliamas į viena pakopa žemesnes pareigas, ir jam nustatoma pareiginė alga pagal pareigas, į kurias jis perkeltas ir pareigybės apmokėjimo lygis, turėtas iki perkėlimo ;

3)         pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos policijoje.

14. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje.

15.     Sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas priėmęs asmuo arba jo įgaliotas asmuo.

16.      Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato policijos generalinis komisaras.

17.      Policijos įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį pareigūną į pareigas priimančio asmens sudaryta vertinimo komisija.

18.      Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą.

19.      Policijos generalinio komisaro pavaduotojų tarnybinę veiklą vertina policijos generalinis komisaras.

20.     Pareigūnas, nesutinkantis su jį į pareigas paskyrusio asmens (išskyrus policijos generalinį komisarą) sprendimu dėl tarnybinės veiklos vertinimo, gali šį sprendimą apskųsti policijos generaliniam komisarui, kuris paveda Policijos departamento vertinimo komisijai peržiūrėti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą.

21.     Pareigūnas, nesutinkantis su Policijos departamento vertinimo komisijos  tarnybinės veiklos vertinimu, gali kreiptis į policijos generalinį komisarą, prašydamas peržiūrėti jo tarnybinės veiklos vertinimą.

22.     Policijos generalinio pavaduotojas, nesutinkantis su sprendimu dėl tarnybinės veiklos vertinimo, gali šį sprendimą apskųsti vidaus reikalų ministrui.

 

52 straipsnis.   Tarnyba užsienyje

1. Teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti siunčiamas į užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar agentūroje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė institucija) , civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje paprastai ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitaip.

2. Pareigūno dalyvavimo tarptautinėje institucijoje, civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, taip pat specialiojoje misijoje laikotarpis pareigūno sutikimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 metams teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Policijos generalinio komisaro nustatyta ir su užsienio reikalų ministru suderinta tvarka pareigūnas jo sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiamas saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas teisės aktų nustatyta tvarka. Bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir šešių mėnesių. Tokia pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.

4. Į humanitarinės pagalbos teikimo misijas pareigūnai siunčiami kaip tarptautinės pagalbos teikimo komandos nariai.

5. Sprendimą pareigūną išsiųsti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas priima policijos generalinis komisaras.

6. Teisės aktų nustatyta tvarka policijoje gali būti steigiamos specialiojo atašė pareigybės.

53 straipsnis.   Policijos personalo rezervas

1.     Esant tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimo lygį, kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu policijos generalinio komisaro įsakymu gali būti perkeliamas į lygiavertes arba viena kategorija aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (toliau – nestatutinės pareigos) Policijos departamente ar kitoje policijos įstaigoje ir įtraukiamas į policijos personalo rezervą.

2.     Pareigūno, esančio policijos personalo rezerve ir einančio nestatutines pareigas Policijos departamente ar policijos įstaigoje, tarnybą reglamentuoja šis įstatymas ir kiti teisės aktai.

3.     Pareigūnas, esantis policijos personalo rezerve ir einantis nestatutines pareigas Policijos departamente ar policijos įstaigoje, atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir specialiąsias nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas, nurodytas jo pareigybės aprašyme. Šiuo atveju pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas su nurodytu pareigūno laipsniu, šalia įrašius „Policijos personalo rezervas“, ir nurodomas einamų nestatutinių pareigų pavadinimas. Pažymėjimas galioja, kol einamos nurodytos nestatutinės pareigos.

4.     Pareigūnui nustojus eiti nestatutines pareigas, policijos generalinis komisaras sprendžia dėl tolesnės pareigūno tarnybos eigos. Esant būtinumui, pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas nestatutines pareigas Policijos departamente arba kitoje policijos įstaigoje ir paliekamas policijos personalo rezerve. Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į pareigūno pareigas. Tokiu atveju pareigūnas grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba aukštesnes pareigūno pareigas. Skiriamas į aukštesnes pareigas pareigūnas vertinamas ir jeigu vertinimo komisija jį įvertina labai gerai, pareigūnas į jas paskiriamas. Nesant laisvų pareigų, pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti skiriamas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam iki artimiausio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo nustatomas pareigybės apmokėjimo lygis, pagal kurį apskaičiuotos pareiginės algos dydis bus artimiausias (ne mažesnis) nei pareiginė alga, mokėta einant nestatutines pareigas.

5.     Pareigūnui, esančiam policijos personalo rezerve, aukštesnis pareigūno laipsnis nesuteikiamas, tačiau grąžinant pareigūną į statutines pareigas aukštesnis pareigūno laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno ištarnautą laiką.

6.     Pareigūnas policijos personalo rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į policijos poreikius, esant būtinybei, policijos generalinis komisaras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo policijos personalo rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo policijos personalo rezerve laikas per visą jo tarnybą negali viršyti 8 metų.

7.     Pareigūno buvimo policijos personalo rezerve laikas yra įskaitomas į vidaus tarnybos stažą.

8.     Policijos personalo rezervo sudarymo, panaudojimo, reorganizavimo, panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato policijos generalinis komisaras.

Ketvirtasis skirsnis

PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

54 straipsnis.   Paskatinimai ir apdovanojimai

1.      Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami:

1)          reiškiant padėką;

2)          ne didesne kaip pareigūno vidutinis darbo užmokestis (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

3)          vardine dovana;

4)          žinybiniu ženklu;

5)          vardiniu ginklu;

6)          suteikiant aukštesnį laipsnį šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka;

7)          suteikiant papildomas mokamas atostogas.

2.      Pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine išmoka.

3.      Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

4.      Vidaus reikalų ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti visais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais, policijos įstaigos vadovas – šio straipsnio 1 dalies 1–4, 6, 7 punktuose ir 2 dalyje išvardytais paskatinimais ir apdovanojimais.

5.      Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.

6.      Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras.

7.      Duomenys apie pareigūno paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

55 straipsnis.   Pareigūnų atsakomybė

1.      Pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus (neveikimą) ir sprendimus bei jų padarinius.

2.      Pareigūnas, atlikdamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

3.       Pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika policijos įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

4.      Pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių.

5.      Policijos įstaigai padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru.

6.      Jei pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš pareigūno darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

7.      Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

8.      Pareigūnas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl policijos  įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

9.      Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

10. Įsakymo ar nurodymo vykdymas, žinant, kad jis yra neteisėtas, pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

11. Neteisėta pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Pareigūnas neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

56 straipsnis.   Tarnybinė atsakomybė, tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas

1.         Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1)         pastaba;

2)         papeikimas;

3)         griežtas papeikimas;

4)         laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5)         perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;

6)         atleidimas iš tarnybos policijoje.

2.         Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai policijos pareigūnui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

3.         Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų pareigūno veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar pareigūno veiklos etikos principams. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:

1)         šio įstatymo 32 straipsnyje nurodytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimas;

2)         Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

3)         nebuvimas tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

4)         buvimas darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

5)         valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

6)         korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos padarymas, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

7)         vengimas tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, kai įtariama, kad darbo metu pareigūnas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

8)           kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama policijos pareigūno pareigoms ar policijos pareigūno etikos principams.

4.      Pareigūnas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, jei nuo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo išaiškėjimo dienos praėjo daugiau  negu 30 dienų. Negalima pareigūno traukti tarnybinėn atsakomybėn, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo arba pareigūno vardo pažeminimo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinės atsakomybės klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo arba pareigūno vardo pažeminimo dienos.

5.      Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, buvo tarnybinėje komandiruotėje, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

6.      Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

7.      Esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą arba pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, buvo tarnybinėje komandiruotėje. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus). Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą arba pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo policijos įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas policijos įstaigoje nebeatliekamas. Vidaus reikalų ministras gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti policijos įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui arba dėl pareigūno atleidimo iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į vidaus reikalų ministro patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į policijos įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė vidaus reikalų ministras

8.      Jeigu paaiškėja, kad pareigūno veika, turinti tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo požymių turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo arba atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo arba atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūra tęsiama ir tarnybinės atsakomybės klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą arba pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo , tarnybinis patikrinimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

9.      Tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

10. Duomenys apie pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į tarnybos bylą, kaupiami ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

11.  Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

12.  Ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

57 straipsnis.   Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1.      Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams.

2.      Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu anksčiau, nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo.

3.      Panaikinus tarnybinę nuobaudą pirma laiko, padaroma žyma pareigūno tarnybos byloje ir Vidaus reikalų pareigūnų registre.

58 straipsnis.   Pareigūno nušalinimas nuo pareigų

1.      Tarnybos metu apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų pareigūną ar atsisakiusį dėl to tikrintis, jo tiesioginis vadovas nušalina nuo pareigų tos dienos likusiam darbo laikui.

2. Motyvuotu tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimu, tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.

3. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4.      Jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais pareigūnui netaikomi šio įstatymo 33 straipsnio reikalavimai. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.

5.      Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nuo pareigų nušalintas pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias policijos priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. Šios dalies nuostatos netaikomos pareigūnui, kuris perkeltas į kitas pareigas.

6.      Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo arba nepažemino pareigūno vardo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą arba pažemino pareigūno vardą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas, arba kai pasibaigus nušalinimo terminui, jei pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų pagal šio straipsnio 4 dalį, neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, arba jei pareigūnas buvo perkeltas į kitas pareigas darbo užmokesčio skirtumas.

7.      Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo arba nepažemino pareigūno vardo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą arba pažemino pareigūno vardą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, senaties terminas, arba kai pasibaigus nušalinimo terminui, jei pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų.

8.      Žymos apie sprendimus nušalinti pareigūną nuo pareigų įtraukiamos į pareigūno tarnybos bylą.

9.      Ginčai, kilę dėl nušalinimo nuo pareigų, gali būti skundžiami policijos generaliniam komisarui, išskyrus atvejus, kai pareigūną nuo pareigų nušalina policijos generalinis komisaras.

penktasis skirsnis

PAREIGŪNŲ DARBO LAIKAS IR ATOSTOGOS

59 straipsnis.   Pareigūnų darbo laikas

1.      Pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3–4 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio įstatymo 60 straipsnyje nurodytiems pagrindams, policijos įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma.

2.      Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 250 valandų.

3.      Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

4.      Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio įstatymo 60 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų.

60 straipsnis.    Atvejai, kai privalomas viršvalandinis darbas

1.      Pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:

1)          gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą;

2)          užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat likviduoti jų padarinius;

3)          užkirsti kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;

4)          užtikrinti viešąją tvarką masinių renginių metu;

5)          įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;

6)          sustiprinti strateginių objektų apsaugą;

7)          užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;

8)          kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2.      Policijos įstaigos vadovas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

61 straipsnis.   Budėjimo laikas

1.      Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad policijos įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

2.      Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

3.      Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

4.      Nėščios moterys, motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieni metai, motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.

62 straipsnis.   Kasmetinės atostogos

1.      Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:

1)          iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

2)          nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3)          nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4)          20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2.      Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.

3.      Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

4.      Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų pirmą pusmetį.

5.      Pareigūnui, kasmetinių atostogų metu gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui (arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos visam laikinojo nedarbingumo laikui arba nesant galimybių pratęsti, jos perkeliamos.

6.      Pareigūnams, kuriems kasmetinės atostogos suteikiamos pagal tarptautinės sutarties sąlygas, šių atostogų dienų skaičiumi trumpinamos tų metų kasmetinės atostogos, suteikiamos pagal šio  straipsnio 1 dalį.

63 straipsnis.   Kasmetinių atostogų nutraukimas

1.      Pareigūno sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau kaip du kartus per vienas atostogas.

2.      Šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nustatytais atvejais pareigūną iš atostogų be jo sutikimo gali atšaukti policijos įstaigos vadovas savo įsakymu.

64 straipsnis.    Kitos atostogos

1. Paskatinimo tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras ir policijos generalinis komisaras gali suteikti pareigūnui iki 10 kalendorinių dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių dienų gali suteikti policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

2. Paskatinimo tvarka suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudojamos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas suteiktų atostogų per nurodytą laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje. Pareigūnas, nepanaudojęs šių atostogų per nustatytą laiką, jas praranda.

3.Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

65 straipsnis.   Vidaus tarnybos stažas

1.      Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į policiją datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (taip pat ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1)          faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2)          darbo įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į policijos personalo rezervą, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą;

3)          nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;

4)          faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką Vyriausybės nustatyta tvarka;

5)          darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6)          darbo laiką, išdirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, operatyviniais budinčiais, profilaktikos instruktoriais, sargybos viršininkais, skyrininkais, ugniagesiais (gaisrininkais), vairuotojais, dispečeriais, dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistrais (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistrais) Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

7)          vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir milicijos, vėliau – policijos, padaliniuose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., įskaitant kaip tris tarnybos dienas;

8)          pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9)          mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigęs asmuo per tris mėnesius teisės aktų nustatyta tvarka pareiškia valią stoti į vidaus tarnybą, pailginant šį laikotarpį, ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų laikas;

10)      pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje ir policijos personalo rezerve laiką;

11)      vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų, institucijų, taip pat specialiosiose misijose Vyriausybės arba policijos generalinio komisaro siuntimu į vidaus tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip dvi dienas.

2.      Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio įstatymo 62 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

 

šeštasis skirsnis

DARBO APMOKĖJIMAS ir kitos išmokos

66 straipsnis.   Pareiginė alga

1.      Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 3 priedą. Bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant pareigūno pareiginę algą, yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų baziniam dydžiui, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas.

2.      Pareigūno pareiginei algai apskaičiuoti nustatomi A, B, C, D, E, F ir G pareigybės apmokėjimo lygiai (aukščiausias – G, žemiausias – A).

3.      Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės A apmokėjimo lygį arba šio  įstatymo nustatyta tvarka pagal kitą apmokėjimo lygį.

4.      Policijos generalinio komisaro pareiginė alga nustatoma pagal jo pareigybės atitinkamą apmokėjimo lygį (šio Įstatymo 2 priedas): pirmaisiais metais nustatomas A lygis, antraisiais – B, trečiaisiais – C, ketvirtaisiais – D, penktaisiais – E, šeštaisiais – F, septintaisiais ir vėlesniais – G lygis.

5.      Pareigūn ų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pareigūno ar policijos įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus .

67 straipsnis.    Priemokos ir mokėjimas pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą

1.      Pareigūnams mokamos šios priemokos:

1)          už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

2)          už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys policijos pareigūnui turi būti suformuluotos raštu;

3)          už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.

2.      Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo. Jei policijos pareigūnui ilgiau negu vienus metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju pildomas pareigūno pareigybės aprašymas, nustatomas aukštesnis pareigybės apmokėjimo lygis ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.

3.      Priemokų dydį nustato pareigūną į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 punkte nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

4.      Pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

5.      Pareigūnams, tarnaujantiems šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose už Lietuvos Respublikos ribų, mokama priemoka. Jos dydį nustato Vyriausybė.

septintasis skirsnis

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SU TUO SUSIJUSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

68 straipsnis.    Sveikatos priežiūra

1.      Pareigūnai turi teisę į šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

2.      Pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio įstatymo 71 straipsnyje nustatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

3.      Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasi pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

4.      Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

5.      Į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

69 straipsnis.    Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

1.      Žuvus tarnybines pareigas ėjusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

2.      Žuvęs pareigūnas, kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno ar kursanto, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.      Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1)          netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2)          netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3)          netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4)          netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5)          sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6)          apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7)          lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

4.      Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo per mokymą ar įvadinio mokymo kursus atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.

5.      Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto su mokymu ar įvadinio mokymo kursais, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, mokymas ar įvadinio mokymo kursai susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatomas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

6.      Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1)          darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta;

2)          pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo mokymu ar įvadinio mokymo kursais;

3)          pareigūnas ar kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4)          pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta per eismo įvykį, jei šis pareigūnas ar kursantas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

5)          pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba mokymu ar įvadinio mokymo kursais;

6)          pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs, saugumo taisyklių pažeidimas.

7.       pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

8.      Ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.

9.      Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka.

70 straipsnis.   Pareigūnų laikinasis nedarbingumas ir jo apmokėjimo tvarka

1.     Pareigūnai ir kursantai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, gauti.

2.     Laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, o nėštumo ir gimdymo atveju išduodamas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui.

3.     Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

4.     Nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

5.     Pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka teisės aktuose nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

6.     Nustačius, kad pareigūnas nedarbingumo metu pažeidė Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, jam nuo pažeidimo nustatymo nemokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis už ne ilgesnį kaip 14 darbo dienų laikotarpį.

 

71 straipsnis.   Pareigūnų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų apmokėjimas

1.      Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar atitinkamų vidaus reikalų centrinėms įstaigoms skirtų lėšų apmokama:

1)          pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

2) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

2.      Pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo, kai jis apmokamas iš dalies arba neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

aštuntasis skirsnis

PAREIGŪNŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJA IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

72 straipsnis.   Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma ir skiriamaisiais ženklais

1.      Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma ir skiriamaisiais ženklais pagal policijos generalinio komisaro nustatytas normas.

2.      Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

73 straipsnis.   Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1.      Pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar Policijos departamento atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal šias paslaugas teikiančių įmonių sąskaitas.

2.      Pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą vidaus reikalų įstaigą, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto.

3.      Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą vidaus reikalų ministras gali pratęsti. Atsisakęs atlaisvinti tarnybinį butą pareigūnas kartu su tame bute gyvenančiais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka iš jo iškeldinamas.

4.      Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), ir pareigūnui, paėmusiam kreditą pirmajam gyvenamajam būstui įsigyti, kuriam pagal šio straipsnio 5 dalį nekompensuojamos kredito palūkanos, iki jis grąžins kreditą, gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Policijos departamentui skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.

5.      Pareigūnui, nusprendusiam įsigyti pirmąjį gyvenamąjį būstą, kompensuojamos paskolos jam įsigyti palūkanos. Palūkanų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė.

74 straipsnis.   Pareigūnų, vykdančių specialias tarnybines užduotis ar dirbančių lauko sąlygomis, aprūpinimas maistu  

Pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

75 straipsnis.   Kitos garantijos pareigūnams, kursantams

1.     Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos atvejais pareigūnui mokama pareigūno darbo užmokesčio dalies dydžio išmoka. Išmokos dydis nustatomas nuo bazės, kuri lygi pareigūno darbo užmokesčiui, mokamam įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

2.     Kursantų ir studentų mokymosi ar įvadinių kursų, taip pat viešosios tvarkos palaikymo, praktikos ar stažuotės laikotarpiu nelaimingų atsitikimų atveju mokama Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dalies dydžio išmoka. Išmokos dydis nustatomas nuo bazės, kuri lygi įvykio mėnesį Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 12.

3.     Pareigūnų, kursantų ir studentų įvykių pripažinimo tvarką, išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato policijos generalinis komisaras.

4.     Išmokos nemokamos šio įstatymo 69 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais.

5.     Pareigūnai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Pareigūnai, priimti į tarnybą policijoje po šio įstatymo įsigaliojimo, valstybės lėšomis dalyvauja profesinių pensijų kaupime Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka.

6.     Pareigūnai Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami sveikatos socialiniu draudimu.

7.     Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

76 straipsnis.   Pareigūnų saugumo užtikrinimas

  Pareigūnų ir jų šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

77 straipsnis.   Pareigūnams valstybės garantuojama teisinė pagalba

Pareigūnui, vykdžiusiam pavestus policijos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų kompensuojamos pagal nustatyta tvarka patvirtintus įkainius  apskaičiuotos teisinės pagalbos išlaidos. Kompensaciją skiria policijos įstaigos vadovas iš policijos įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Policijos įstaigos vadovui kompensacija skiriama iš jo vadovaujamos policijos įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

78 straipsnis.   Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos

1.      Už pareigūnui ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno vidaus tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.      Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūnui mirus dėl nepriklausančių nuo tarnybos priežasčių, jo šeimos nariams išmokama 2 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa, o kai miršta pareigūno šeimos narys jam išmokama 1 minimalios mėnesinės algos dydžio pašalpa. Pašalpą skiria policijos įstaigos vadovas iš policijos įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Policijos įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos policijos įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

3.      Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo tvarką ir sąlygas nustato policijos generalinis komisaras.

4.      Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5.      Šiame įstatyme nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos policijos įstaigos.

6.      Pareigūnams, nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, apmokamos įsikūrimo, kelionių, draudimo ir patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį, jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

devintasis skirsnis

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS POLICIJOJE

79 straipsnis.   Pareigūnų tarnybos trukmė

1. Pareigūnai gali tarnauti:

1)          pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metų;

2)          vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;

3)          aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 65 metus.

80 straipsnis.   Atleidimo iš tarnybos policijoje pagrindai

1.      Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos policijoje:

1)     jo paties prašymu;

2)     sukakus šio įstatymo 79 straipsnyje nustatytam amžiui;

3)     nepatenkinamai įvertinus jo tarnybinę veiklą;

4)      kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;

5)     jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

6)     jei atsisako priesaikos;

7)     jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;

8)     jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;

9)     jei paaiškėjo šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios priimant pareigūną į tarnybą policijoje nebuvo žinomos;

10)jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į tarnybą policijoje;

11)jei panaikinama pareigybė dėl policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;

12)jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

13)išrinkus jį į renkamuosius (atstovaujamuosius ir (arba) valdymo) profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;

14)jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos policijoje;

15)jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;

16)jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;

17)kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

18)atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka;

19)šalių susitarimu (taikoma tik pareigūnams, kurių tarnybai nustatoma kadencija).

2.      Pareigūnui mirus, jį įstatymų nustatyta tvarka paskelbus mirusiu, pripažinus nežinia kur esančiu, jis išbraukiamas iš pareigūnų sąrašo.

3.      Atleisti pareigūną iš tarnybos policijoje gali į pareigas skiriantis policijos įstaigos vadovas.

4. Jei dėl pareigūno veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris nėra sustabdytas, pareigūno atleidimo klausimas sprendžiamas baigus tarnybinį patikrinimą. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas turi būti atliktas per 30 dienų. Sustabdžius tarnybinį patikrinimą pareigūno prašymas atleisti iš tarnybos patenkinamas per šio įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

5. Ginčai, kilę dėl atleidimo iš tarnybos policijoje, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

81 straipsnis.   Atleidimas iš tarnybos policijoje pareigūno prašymu

1. Pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą policijoje paties prašymu (šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.

2. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui.

3. Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti prašymą tik policijos įstaigos vadovo sutikimu.

82 straipsnis.   Atleidimo iš tarnybos policijoje kitais pagrindais tvarka

1.      Esant šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos policijoje kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš tarnybos policijoje ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

2.      Esant šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos policijoje, jei nėra galimybės jo perkelti, į kitas jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje.

3.        Esant šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos policijoje, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai policijos įstaiga likviduojama), pareigūnai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų, pareigūnas , kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

4.      Pareigūnas šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš tarnybos policijoje kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą.

5.      Pareigūnas šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš tarnybos kitą dieną pasibaigus jo kadencijai.

6.      Šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytu pagrindu gali būti atleisti pareigūnai, kuriems taikoma rotacija, nepasibaigus jų kadencijai. Atleidžiant pareigūną, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo, išeitinės išmokos mokėjimo, išlaidų atlyginimo už mokymą, kvalifikacijos tobulinimą ir kitos sąlygos. Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos ne anksčiau nei po 7 darbo dienų nuo susitarimo įregistravimo policijos įstaigoje dienos.

7.      Negalima atleisti iš tarnybos policijoje nėščios moters, taip pat pareigūno, auginančio vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai policijos įstaiga likviduojama).

8.      Atleisti pareigūną iš tarnybos policijoje pagal šio įstatymo 80  straipsnio 1 dalies 11, 16 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jo perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje.

83 straipsnis.   Išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūną iš tarnybos policijoje

1.      Atleidžiant pareigūną iš tarnybos policijoje pagal šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus), 11, 15, 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

3.       Atleidžiant pareigūną iš tarnybos policijoje pagal šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu pareigūnas atsisako eiti jam pasiūlytas lygiavertes ar aukštesnes pareigas, esančias toje pačioje tarnybos vietovėje, jis atleidžiamas iš tarnybos policijoje, mokant pusę šio straipsnio 1dalyje numatytos išeitinės kompensacijos.

4.      Atleidžiant pareigūną iš tarnybos policijoje pagal šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 19 punktą, šalių susitarimu išmokama ne mažesnė nei dviejų ir ne didesnė nei šešių mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

84 straipsnis.   Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos policijoje pareigūnu

1.        Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias policijos priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

2.       Su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus kai pareigūnas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų.

 

85 straipsnis.   Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į tarnybą policijoje

1.      Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

2.      Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas arba jo sutikimu į žemesnės pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti kitas pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš tarnybos policijoje pagal šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

 

dešimtasis skirsnis

tarnybinių ginčų sprendimas

 

86 straipsnis. Taikinimo komisija

1.      Pareigūnų skundams, susijusiems su tarnybos santykiais, nagrinėti , Policijos departamente su daroma ikiteisminė ginčus nagrinėjanti Taikinimo komisija .

2.      Taikinimo komisijos nutarimai yra patariamojo pobūdžio . Taikinimo komisiją sudaro, jos kompetenciją nustato ir darbo reglamentą tvirtina policijos  generalinis komisaras.

 

vienuolikta sis skirsnis

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VEIKLOS POLICIJOJE YPATUMAI

 87 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos ypatumai

1.      Policijoje pareigūnų interesams ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusios profesinės sąjungos savo veiklą vykdo tol, kol veiklos nenutraukia.

2.      Policijos įstaigos vadovas ir jo pavaduotojai negali būti policijoje veikiančios profesinės sąjungos nariais.

3.      Profesinių sąjungų veikla policijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo atlikti policijos įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.

4.      Pareigūnas, išrinktas į profesinės sąjungos renkamuosius organus (atstovaujamuosius ir (arba) valdymo), atleidžiamas iš tarnybos policijoje, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį.

5.      Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš  tarnybos policijoje dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens sutikimu kitoje policijos įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į tarnybą policijoje, jei atitinka šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

6.      Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

7.      Profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 4 dalyje ir šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pareigūnams, profesinių sąjungų nariams, skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

 

88 straipsnis. Draudimai profesinei sąjungai

Policijoje veikiančiai profesinei sąjungai draudžiama:

1)          organizuoti streikus ir juose dalyvauti;

2)          organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų policijos įstaigos veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti;

3)          organizuoti (vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones be policijos įstaigos vadovo sutikimo.

V SKYRIUS

POLICIJOS FINANSAVIMAS

89 straipsnis. Policijos finansavimas

1. Policija finansuojama iš valstybės biudžeto. Policijos departamentas turi atskirą išlaidų sąmatą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra policijos generalinis komisaras.

2. Policijos įstaigų ir savivaldybių institucijų susitarimu kuriamos ir įgyvendinamos bendros programos, skirtos nusikalstamumo prevencijai, gyventojų gyvybės, sveikatos ir turto, taip pat viešosios tvarkos apsaugai, finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Savivaldybių institucijos iš savo biudžeto gali finansuoti ir kitas teritorinių policijos įstaigų įgyvendinamas programas, susijusias su vietos gyventojų saugumo užtikrinimu.

3. Policijos finansavimui gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos nebiudžetinės lėšos.“

 

2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms

Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos per 3 mėnesius nuo šio į statymo paskelbimo dienos peržiūri galiojančius teisės aktus ir priima naujus teisės aktus ar teisės aktų pakeitimus, susijusius su šio į statymo įgyvendinimu .

 

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį,  įsigalioja         m.          1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS  

 

 

 

Seimo narys                                                                                                                                              Stasys Šedbaras

                            

(Darbo grupės vadovas)


Lietuvos Respublikos     policijos įstatymo

1     priedas

 

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL 2008 L 210, p. 1).

2. 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL 2008 L 210, p. 12).

3. 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/617/TVR dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo (OL 2008 L 210, p. 73).

 

________________________

 

 

 

 

 

 

 

 


Lietuvos Respublikos policijos įstatymo

2 priedas

 

             

  PAREIGŪNŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Pareigybės pavadinimas

Pareigybės kategorija

1.  

policijos generalinis komisaras

XXI

2.  

policijos generalinio komisaro pavaduotojas

XX

3.  

biuro viršininkas, patarėjas

XIX

4.  

vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, biuro viršininko pavaduotojas

XVIII–XIX

5.  

vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, valdybos viršininkas

XVII–XVIII

6.  

tarnybos viršininkas

XV–XVI

7.  

skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), komisariato viršininkas

XIV–XV

8.  

skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), rinktinės vadas, specialusis atašė

XIII–XIV

9.  

poskyrio viršininkas, vyriausiasis tardytojas, vyriausiasis detektyvas

XII–XIII

10.  

nuovados viršininkas, vyriausiasis specialistas, kuopos vadas, vyriausiasis apylinkės inspektorius

XI–XII

11.  

vyresnysis tardytojas, vyresnysis detektyvas

IX–X

12.  

būrio vadas, vyresnysis specialistas, vyresnysis apylinkės inspektorius

VIII–IX

13.  

tardytojas, detektyvas

VII–VIII

14.  

specialistas, apylinkės inspektorius

VI–VII

15.  

vyriausiasis patrulis, vyriausiasis kovotojas

IV–V

16.  

vyriausiasis postinis, vyresnysis patrulis, vyresnysis kovotojas

III–IV

17.  

vyresnysis postinis, patrulis, kovotojas

II–III

18.  

postinis­

I

 

 

_______________________


Lietuvos Respublikos policijos įstatymo

3 priedas

 

PAREIGYBIŲ KATEGORIJŲ LYGIŲ KOEFICIENTAI

Koeficientas

Pareigybių kategorijos

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

XI

XII

XIII

XIV

XV

XVI

XVII

XVIII

XIX

XX

XXI

4,34

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4,49

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4,65

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4,81

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4,98

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5,15

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5,33

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5,52

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5,71

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5,91

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6,12

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6,34

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6,56

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6,79

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7,03

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7,27

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7,53

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7,79

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8,07

 

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8,35

 

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8,64

 

 

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8,95

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9,26

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9,59

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9,92

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

 

10,27

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

 

10,63

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

 

11,00

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

 

11,39

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

C

A

 

 

 

 

 

 

11,79

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

B

 

 

 

 

 

 

12,20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

C

 

 

 

 

 

 

12,63

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

 

 

 

 

 

 

13,08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

A

 

 

 

 

 

13,53

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

B

 

 

 

 

 

14,01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

C

A

 

 

 

 

14,25

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D

B

 

 

 

 

14,50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E

C

 

 

 

 

14,75

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

D

 

 

 

 

15,01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

E

A

 

 

 

15,27

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

B

 

 

 

15,54

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

C

 

 

 

15,81

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D

 

 

 

16,08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E

A

 

 

16,36

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

B

 

 

16,65

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

C

 

 

16,93

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D

 

 

17,23

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E

A

 

17,53

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

B

 

17,83

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

C

 

18,14

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D

 

18,46

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E

A

18,78

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

B

19,11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

C

19,44

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D

19,78

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E

20,12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

20,47

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

 

___________________________

2012-06-06