Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS 
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMAS

1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316
Vilnius


Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

 

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

2. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.

3. Valstybės tarnautojo statusas – valstybės tarnautojo teisinė padėtis.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

5. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

6. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

8. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

9. Kvalifikacinė klasė – tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo.

10. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

11. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

12. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

13. Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

14. Darbdavys – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25)

 

3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos

principai

1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.

2. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie:

1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus;

2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;

3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams;

4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;

5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;

6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei;

7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais;

8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

3. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25)

 

31 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija

1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;

7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;

8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.

2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams) turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.

3. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

4 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.

2. Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 31 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 38straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.

4. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams, taikoma tik šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis.

5. Šis Įstatymas netaikomas:

1) valstybės politikams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

4) profesinės karo tarnybos kariams;

5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;

6) viešųjų įstaigų darbuotojams;

7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1044, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-864, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

5 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės

tarnautojams

Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijųnereglamentuoja šis Įstatymas.

 

51 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje

1. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1535, 2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)

 

II SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS

 

6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:

1) karjeros;

2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;

3) įstaigų vadovų;

4) statutinių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių algų

koeficientai

1. Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:

1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

3. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis Įstatymas (1 priedas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

 

8 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai

1. Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato šis Įstatymas (3 priedas).

2. (Neteko galios nuo 2008 m. gegužės 1 d.)

3. Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas).

4. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, nutarimu tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.

5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Ministro Pirmininko tarnyboje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.

6. Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijus ir tvarką Vyriausybės teikimu nustato Seimas.

7. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.

8. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:

1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai;

8 dalies 2 punkto redakcija nuo 2015-01-01:

2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris;

 

3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;

4) Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;

5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;

6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas;

7) Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.

9. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.

10. Pakeitus valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta metodika atitinkamai keičiama valstybės tarnautojo pareigybės kategorija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Nr. X-1689, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)

Nr. XI-588, 2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)

Nr. XI-1755, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)

Nr. XI-320, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)

Nr. XI-849, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)

Nr. XI-1836, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)

Nr. XI-1904, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)

 

III SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS

 

9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) (neteko galios nuo 2011-07-01);

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4. Asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės nutarimu patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Valstybės tarnautojas, nuslėpęs ar pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties minėtiems reikalavimams, iš valstybės tarnautojo pareigų atleidžiamas.

5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

6. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1426, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas

            1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;

3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;

4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;

5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

1 dalies 5 punkto redakcija nuo 2015-01-01:

5) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

 

6) kituose teismuose – teismo pirmininkas;

6 punktas netenka galios nuo 2015-01-01.

 

7) Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.

2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas;

3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;

4) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;

5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, Ministro Pirmininko tarnyboje – Ministras Pirmininkas;

6) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:

1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;

2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio Įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;

3) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;

4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

5) ministerijoje – ministras;

6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;

7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras.

4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.

7. Jeigu nėra asmenų, kurie pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje.

8. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu)ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.

9. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1284, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

Nr. IX-1328, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

Nr. IX-1815, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)

Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07), atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1689, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)

Nr. XI-588, 2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)

Nr. XI-1755, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-320, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)

Nr. XI-849, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)

Nr. XI-864, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)

Nr. XI-1904, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)

 

11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu (pokalbis ir (ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.

3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais. Jeigu asmenų, kurie tokiu būdu gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-1511, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)

Nr. XI-1836, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)

 

12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

 

13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu (pokalbis ir (ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.

3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai)pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-1511, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)

Nr. XI-1836, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)

 

14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui, išskyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės tarnautoją, į kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam laikui perkelti į kitą darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
 

15 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos

1. Valstybės tarnautojai privalo:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;

3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;

4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;

5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto,nepiktnaudžiauti tarnyba;

6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;

8) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka;

9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;

11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą.

2. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25)

 

16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės

1. Valstybės tarnautojai turi teisę:

1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;

2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);

b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);

c) už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti teisės aktų projektus;

d) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis;

e) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;

f) taip pat gauti atlyginimą šio Įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju;

3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas;

4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;

5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;

7) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;

8) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio.

2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys, kurie:

1) dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

3) dėl išvykimo kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės,kitas tos pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai)pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

4. Teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai valstybės tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusąpateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

5. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomostos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys privalo būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo statusą, gali būti priimti į šias pareigas priimančio asmens sprendimu po į šias pareigas priimančio asmens ir asmens, priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, pokalbio, kurio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

8. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-2034, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

 

16(1) straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą

1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.

4. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

 

17 straipsnis. Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla

Valstybės tarnautojui neleidžiama:

1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;

2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui;

4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo;

5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

2. Statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti ir kitus su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1197, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-12-13, Žin., 2004, Nr. 181-6708 (2004-12-18), nutarimo atitaisymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 33

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

 

V SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA

 

18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas

1. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.

2. Karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.

3. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų nustatyta tvarka.

4. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

5. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.

6. Karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.

7. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu.

8. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.

9. Karjeros valstybės tarnautojas šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

10. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčiu eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.

11. Laikinai perkeltam į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

181 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas

1. Statutinį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.

2. Statutinį valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.

3. Statutinis valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

4. Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.

Įstatymas papildytas straipsniu :

Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

19 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas

1. Karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

2. Karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

3. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

5. Karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

6. Karjeros valstybės tarnautojų arba statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)

 

20 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis

kaitumas

1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

2. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.

3. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

4. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

5. Karjeros valstybės tarnautojas ir įstaigos vadovas į šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

6. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

21 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės

1. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.

2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.

2. Įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus.

3. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją.

4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.

6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

7. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija.

8. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.

9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.

11. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.

12. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.

13. Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

14. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam kvalifikacinę klasę;

4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

15. Vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) suteikti pakaitiniam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę;

2) palikti pakaitiniam valstybės tarnautojui turimą kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

16. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

17. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;

2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

18. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tik tobulinti jo kvalifikaciją;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.

19. Vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji:

1) du kartus iš eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai;

2) pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.

20. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio valstybėstarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

21. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

1) iškyla abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus arba

2) yra įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę klasę.

22. Karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

1) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba

2) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę, arba

3) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba

4) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę.

23. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

1) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba

2) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.

24. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.

25. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jei nuo valstybės tarnautojo kasmečio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

26. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

27. Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.

28. Valstybės tarnautojo, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jei šis valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla.

29. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1254, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)

Nr. IX-1328, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

22(1) straipsnis. Vertinimo komisijos

1. Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija.

2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos.

3. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų.

4. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas.

5. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.

6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

VI SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS

 

23 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

3. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

 

24 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.

2. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

3. Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

4. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

5. Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 16(1)straipsnyje nustatyta tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-789, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)

Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Nr. X-1535, 2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)

Nr. XI-84, 2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6010 (2008-12-30)

 

25 straipsnis. Priedai

1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangą;

4) už diplomatinį rangą;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

3 dalies redakcija iki 2012-12-31:

3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

3 dalies redakcija nuo 2013-01-01:

3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.

 

4. (Neteko galios.)

5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

6. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.

7. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1044, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-363, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)

Nr. XI-943, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4297 (2010-07-13)

Nr. XI-1721, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)

 

26 straipsnis. Priemokos

1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:

1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;

3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.

4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.

3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

 

261 straipsnis. Apmokėjimas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą

1. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

3. Už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

4. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

5. Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

 

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

 

27 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas

1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojai skatinami:

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.

4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-864, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)

 

28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė

Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.

 

29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.

2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iš pareigų.

4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

6. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:

1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;

5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;

8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;

9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;

10) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. XI-811, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

2. (Neteko galios)

3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimassustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

5. Tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-811, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)

 

301 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;

2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;

3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;

4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

6) tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo;

7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.

2. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;

2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;

3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;

4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų.

3. Įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai.

2. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.

 

31(1) straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą

1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

3. Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

32 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka

1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.

4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

 

33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio

reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją

1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-811, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)

 

34 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

1. Valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras tą dieną gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kokiam laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.

3. Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.

4. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų.

5. Valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

VIII SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

 

35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos

1. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytų rūšių ir trukmės kasmetines atostogas.

2. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

 

36 straipsnis. Kasmetinės atostogos

1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos.

2. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

37 straipsnis. Nemokamos atostogos

1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

2. (Neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

 

38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti

1. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

38straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose

Valstybės tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

 

39 straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas

1. Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

40 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis.

2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

 

41 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos

1. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

Pastaba. 1 dalis taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.

 

2. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):

1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;

2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;

3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;

4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

Pastaba. 4 dalis taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.

 

5. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.

Pastaba. 5 dalies nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo dienos.

 

6. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikąvalstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.

8. Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-1703, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6849 (2011-12-01)

 

42 straipsnis. Tarnybos stažas

1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuosepagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

 

43 straipsnis. Kitos garantijos

1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

3. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys būti priimti į įstaigos vadovo pareigas, gali būti priimti į šias pareigas į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendimu. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

4. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu,išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.

5. Valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

1) kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą (išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį);

2) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

4) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;

5) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;

6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

7) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

8) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos;

9) kai valstybės tarnautojai pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.

6. Valstybės tarnautojui, kuris jo sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir:

1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;

2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.

7. Pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

8. Eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėldalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose) arba dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio Įstatymo 18 straipsnį negali eiti pareigų.

9. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės išlaidas.

10. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.

11. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

12. Jei vadovaujantis šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.

13. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.

14. Neteko galios.

15. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. IX-2502, 2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)

Nr. XI-1511, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)

Nr. XI-1946, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2140 (2012-04-14)

 

431 straipsnis. Viršvalandiniai darbai

Viršvalandiniai darbai valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)

 

IX SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ

 

44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų

1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės tarybos nario pareigas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;

5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo kadencija;

6) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;

7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;

8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;

10) pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;

11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;

13) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;

14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus;

16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

18) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte;

19) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;

20) valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nevykdo šio Įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų.

2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje.

4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.

5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.

6. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.

7. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1284, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

Nr. IX-1426, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2286, 2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-849, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)

Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)

 

X SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

 

45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys

1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:

1) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti;

2) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti patvirtintas 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų ar žemesnės kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.

2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Mokymo programas rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys. Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas.

3. Valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu.

4. Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. XI-622, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)

 

46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.

2. Jei mokymas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis:

1) savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos;

2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.

3. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžina, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.

4. Siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

 

47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas

1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija.

2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.

3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

XI SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS

 

48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas

1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:

1) Vyriausybė;

2) vidaus reikalų ministras.

2. Vyriausybė:

1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką;

2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

3. Vidaus reikalų ministras:

1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;

2) koordinuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;

3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

 

48(1) straipsnis. Personalo valdymas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose

1. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose personalą valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai arba įstatymų nustatytais atvejais valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų įgalioti asmenys.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams valdyti personalą padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūriniai padaliniai arba valstybės tarnautojai, atliekantys personalo administravimo funkcijas (toliau – personalo administravimo tarnyba).

3. Personalo administravimo tarnybų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

49 straipsnis. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga1. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos.

2. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:

1) kontroliuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;

2) tvarko valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;

3) rengia su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;

4) užtikrina vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;

5) tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;

6) vertina asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, ir teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl šių asmenų tvirtinimo;

7) koordinuoja valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;

8) nagrinėja su valstybės tarnautojų statusu susijusius skundus;

9) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo;

10) rengia ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie valstybės tarnybą;

11) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Atlikdama pavestas funkcijas, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:

1) nustačiusi, kad pažeisti šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, valstybės institucijoms ir įstaigoms turi teisę raštu teikti privalomus vykdyti nurodymus dėl šio pažeidimo pašalinimo, o jeigu šios institucijos ar įstaigos pažeidimo nepašalina per jos nustatytą laiką, praneša apie tai aukštesnės pagal pavaldumą valstybės institucijos ar įstaigos vadovui;

2) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pažeidė šį Įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai teikia atitinkamos savivaldybės administracinę priežiūrą atliekančiam Vyriausybės atstovui ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. XI-622, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)

 

50 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras

1. Valstybės tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie:

1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigas;

2) valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;

3) darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, bei jų darbo užmokestį;

4) (neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.);

5) asmenis, kuriems teismas yra atėmęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis Valstybės tarnautojų registre.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

50(1) straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema

1. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.

2. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

 

51 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas

1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priėmęs asmuo.

2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų registro duomenimis.

3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

 

1 priedo redakcija iki 2012 m. gruodžio 31 d.:

Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos

įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

                                                                                                 (Baziniais dydžiais)

Pareigybių kategorijos

Pareiginių algų koeficientai

1

3,0

2

3,2

3

3,4

4

3,6

5

3,8

6

4,0

7

4,2

8

4,4

9

4,6

10

4,8

11

5,17

12

5,64

13

6,2

14

 6,86

15

7,41

16

8,1

17

 8,69

18

 9,35

19

 10

20

 10,54

 

1 priedo redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.:

                                                                                                Lietuvos Respublikos

                                                                                                valstybės tarnybos įstatymo

                                                                                                1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

 

                                                                                                            (Baziniais dydžiais)

Pareigybių kategorijos

Pareiginių algų koeficientai

1

3,0

2

3,2

3

3,4

4

3,6

5

3,8

6

4,0

7

4,2

8

4,4

9

4,6

10

4,8

11

5,2

12

5,7

13

6,3

14

7,0

15

7,8

16

8,7

17

9,7

18

10,8

19

11,9

20

13,0

Priedo pakeitimai:

Nr. X-789, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)

Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Nr. XI-227, 2009-04-23, Žin., 2009, Nr. 49-1937 (2009-04-30)

Nr. XI-943, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4297 (2010-07-13)

Nr. XI-1723, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7038 (2011-12-08)

Nr. XI-363, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)

Nr. XI-943, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4297 (2010-07-13)

Nr. XI-1721, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)

Nr. XI-944, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4298 (2010-07-13)

 

______________

 

Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

2 priedas

 

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI

 

Eil. Nr.

Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos

Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui 
atskaitingos institucijos


Teismai ir prokuratūra

Kitos valstybės institucijos ir įstaigos

Savi-valdybių institucijos ir įstaigos

Balai

1.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:

 

1.1.

Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas

arba

pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas

arba

teismų savivaldos institucijų aptarnavimas

arba

pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas

valstybinio audito funkcijų vykdymas

arba

dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas



valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse



100

1.2.



skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai

arba

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas



dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

arba

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

arba

Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas



80

1.3.



dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

arba

valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas



dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

arba

valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje

arba

neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas

arba

savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas



60

1.4.



valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje



valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje



40

1.5.



valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas



valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas



20

2.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:

 

2.1.



visa Lietuvos teritorija

visa Lietuvos teritorija

visa Lietuvos teritorija

 

100

2.2.



teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

apygarda

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra daugiau kaip

500 000 gyventojų

80

2.3.



teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

apylinkė

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki
 500 000 gyventojų


60

2.4.



teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų



teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki

100 000 gyventojų

40

2.5.



teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų,

arba

viena įstaigų sistema



teritorija, kurioje yra mažiau kaip
 50 000 gyventojų,


arba

viena įstaigų sistema

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

20

3.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:

 

3.1.







vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai,

arba

funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse



100

3.2.







vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai



80

3.3.







vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai,

arba

funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje



60

3.4.







dalinis funkcinis vadovavimas



40

3.5.







valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų



20

4.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe

 

 

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

 I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų;

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų;

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 balų;

IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta 140 balų;

V grupė, jeigu įstaiga įvertinta 120 arba mažiau balų (120>=x)

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų;

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų;

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų

 

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x>=260);

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x>=200);

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 150 iki 200 balų (200>x>=150);

IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 100 iki 150 balų (150>x>=100);

V grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 100 balų (100>x)

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų;

IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų



 

Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės

 

1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.

2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.

3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:

1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;

2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);

3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;

4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas;

5) tikslinių analizių atlikimas apibendrinant gautus rezultatus.

4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).

5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms ar įstaigoms).

6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).

7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).

8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.

Įstatymas papildytas 2 priedu:

Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

________________

 

Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

3 priedas

 

 

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ

SĄRAŠAS

 

I. 20102012 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai

Pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes

politinio (asmeninio) pasitikėjimo

įstaigų vadovų ir karjeros

statutinių, reglamentuojamų:

I

II

III

IV

V

Diplomatinės tarnybos įstatymo

įstatymu patvirtintų statutų

1.

 

    generalinis direktorius

(taikoma įstaigos vadovui)

A 20

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas,

viceministras, savivaldybės administracijos direktorius,

Ministro Pirmininko kancleris

direktorius (taikoma įstaigos vadovui),

ministerijos kancleris

ministerijos kancleris

 

 

direktorius,

viršininkas,

vadas

(taikoma įstaigos vadovui)

 

A 19–20

A 18–19 A 17–18

A 14–17

A 13–16

3.

 

 

 

generalinio direktoriaus pavaduotojas

A 19

 

 

 

 

4. Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, 
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,


Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas

direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris


ambasadorius

direktoriaus pavaduotojas,

viršininko pavaduotojas,

vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
štabo viršininkas, direktorato direktorius


A 18–19

A 17–18

A 16–17

A 13–16

A 12–15

5. Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis,
mero patarėjas,


Ministro Pirmininko tarnybos departamento direktorius

departamento direktorius, valdybos direktorius, 
komisijos ar tarybosadministracijosdirektorius,generalinis inspektorius,


gynybos patarėjas, 
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas


 

ambasadorius ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras, 
laikinasis reikalų patikėtinis,


departamento direktorius,

generalinis konsulas

valdybos viršininkas,

eskadrilės vadas,

dalinio vadas,

patarėjas,

generalinio direktoriaus patarėjas,

departamento viršininkas,

štabo viršininko pavaduotojas

A 17–18

A 16–17

A 15–16

A 12–15

A 11–14

6. Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas


departamento direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas, 
komisijos ar tarybos sekretoriatovadovas, Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas, 
skyriausvedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo kanceliarijos biuro vedėjas, 
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjopavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas


ministras patarėjas,

departamento direktoriaus pavaduotojas,

skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje)

departamento viršininko pavaduotojas,

valdybos viršininko pavaduotojas,

eskadrilės vado pavaduotojas,

dalinio vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas

(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),

biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

posto viršininkas,

Valstybės saugumo departamento

patarėjas

A 15–17

A 14–16

A 13–15

A 11–14

A 10–13

7. Respublikos Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius

 

 
skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), 
skyriaus vedėjopavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
 patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje),
teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas


patarėjas, 
departamento patarėjas,


skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūrinia-me padalinyje),

skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūrinia-me padalinyje)

 

skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

tarnybos viršininkas,

komandos viršininkas,

centro viršininkas,

rinktinės vadas,

laivo vadas,

orlaivio vadas,

specialios paskirties būrio vadas,

užkardos vadas,

skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),

biuro viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

posto viršininko pavaduotojas

A 13–16

A 12–15

A 11–14

A 9–13

A 8–12

8.  

seniūnas (savivaldybėje)

 

 

 

 

B 9–13

B 8–12

 

9.

Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai


poskyrio vedėjas, 
skyriaus vedėjopavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), 
specialusis atašė, 
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje),
vyriausiasis valstybinis auditorius,


teismo konsultantas

konsulas, 
pirmasis sekretorius, 
skyriaus patarėjas,


skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūrinia-me padalinyje)

poskyrio viršininkas,

posto pamainos viršininkas,

kuopos vadas,

skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

tarnybos viršininko pavaduotojas,

komandos viršininko pavaduotojas,

centro viršininko pavaduotojas,

rinktinės vado pavaduotojas,

laivo vado pavaduotojas,

specialios paskirties būrio vado pavaduotojas,

užkardos vado pavaduotojas,

specialusis atašė,

vyriausiasis tyrėjas,

vyriausiasis lakūnas

A 11–15

A 10–14

A 9–13

A 7–12

A 6–11

10. Respublikos Prezidento referentas, 
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas


vyriausiasis specialistas, 
specialiojo atašė pavaduotojas, 
vyresnysis valstybinis auditorius,


prokuroro padėjėjas

antrasis sekretorius, 
vicekonsulas


nuovados viršininkas,

kuopos vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,


vyriausiasis inspektorius,

vyriausiasis budėtojas,
vyresnysis lakūnas


A 10–14

A 9–13

A 8–12

A 6–11

A 5–10

11.

 

seniūno pavaduotojas (savivaldybėje)

 

direktoriaus budintysis padėjėjas

B 10–14

B 9–13

B 8–12

B 6–11

B 5–10

12.  

 

 

direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,

būrio viršininkas

B 9–13

B 8–12

B 7–11

B 5–10

B 4–9

13. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius


trečiasis sekretorius

būrio vadas,

lakūnas, 
vyresnysis specialistas,


vyresnysis inspektorius,
vyresnysis tyrėjas


A 8–12

A 7–11

A 6–10

A 5–9

A 4–8

14. Seimo nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas


vyresnysis specialistas,
prokuroro padėjėjas


 

būrio vadas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

B 6–11

B 5–10

B 5–9

B 4–8

B 3–8

15.  

specialistas, 
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas


atašė

specialistas,

inspektorius,
tyrėjas


 

A 5–10

A 4–9

A 4–8

A 3–7

A 3–7

16.   specialistas

 

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas,

būrininkas, 
pamainos vadas,


sargybos viršininkas, 
vyresnysis budėtojas,


vyresnysis dispečeris,

vyresnysis instruktorius

B 4–9

B 3–8

B 2–7

B 2–6

B 2–6

17.  

teismo posėdžių sekretorius

 

jaunesnysis inspektorius,

jaunesnysis specialistas,

budėtojas,

punkto pamainos viršininkas,

instruktorius

B 3–8

B 3–7

B 2–7

B 2–5

B 2–5

18.  

 

 

jaunesnysis specialistas,
dispečeris,


grandies vadas,

jaunesnysis budėtojas,

korpuso vyresnysis,

kuopininkas,

prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis,

komendantas,

skyrininkas,

viršila,

sargybos viršininko padėjėjas,

vyriausiasis patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,


vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas

C 2–7

C 2–6

C 2–5

C 2–5

C 2–4

19.    

 

priešgaisrinio posto viršininkas,

vyresnysis pasienietis, 
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas, 
vyresnysis prižiūrėtojas, 
vyresnysis kontrolierius,


vyresnysis šaulys,

vyresnysis ugniagesys gelbėtojas

C 2–6

C 2–5

C 2–4

C 2–4

C 2–3

20.  

 

 

kovotojas,
pasienietis, 
patrulis,
postinis, 
prižiūrėtojas, 
sargybinis,


šaulys,
ugniagesys gelbėtojas


C 1–5

C 1–4

C 1–4

C 1–4

C 1–3

 


 

2013 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

 

II. 2013 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

 Eil. Nr.

Valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai

Pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes

politinio (asmeninio) pasitikėjimo

įstaigų vadovų ir karjeros

statutinių, reglamentuojamų:

I

II

III

IV

V

Diplomatinės tarnybos įstatymo

įstatymu patvirtintų statutų

1.

 

   

generalinis direktorius

(taikoma įstaigos vadovui)

A 20

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas,

viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius, Ministro Pirmininko kancleris


direktorius (taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos kancleris


ministerijos kancleris

direktorius,

viršininkas,

vadas

(taikoma įstaigos vadovui)

 

A 19–20

A 18–19

A 17–18

A 15–17

A 14–16

3.

 

 

 

generalinio direktoriaus pavaduotojas

A 19

 

 

 

 

4. Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas, 
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, 
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas


direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris


ambasadorius

direktoriaus pavaduotojas,

viršininko pavaduotojas,

vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
štabo viršininkas, direktorato direktorius


A 18–19

A 17–18

A 16–17

A 14–16

A 13–15

5. Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis, Ministro Pirmininko tarnybos departamento direktorius


departamento direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybosadministracijosdirektorius,generalinis inspektorius,


gynybos patarėjas, 
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas


 

ambasadorius ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras, 
laikinasis reikalų patikėtinis,


departamento direktorius,

generalinis konsulas

valdybos viršininkas,

eskadrilės vadas,

dalinio vadas,

patarėjas,

generalinio direktoriaus patarėjas,

departamento viršininkas,

štabo viršininko pavaduotojas

A 17–18

A 16–17

A 15–16

A 13–15

A 12–14

6. Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas


departamento  direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas, 
komisijos ar tarybos sekretoriatovadovas, Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas, 
skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo kanceliarijos biuro vedėjas, 
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjopavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas


 

ministras patarėjas,

departamento direktoriaus pavaduotojas,

skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje)

departamento viršininko pavaduotojas,

valdybos viršininko pavaduotojas,

eskadrilės vado pavaduotojas,

dalinio vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas

(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),

biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

posto viršininkas,

Valstybės saugumo departamento

patarėjas

A 15–17

A 14–16

A 13–15

A 12–14

A 11–13

7. Respublikos Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius


skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), 
skyriaus vedėjopavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje),
teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas


patarėjas, 
departamento patarėjas,


skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje)

 

skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

tarnybos viršininkas,

komandos viršininkas,

centro viršininkas,

rinktinės vadas,

laivo vadas,

orlaivio vadas,

specialios paskirties būrio vadas,

užkardos vadas,

skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),

biuro viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

posto viršininko pavaduotojas

 

 

A 14–16

A 13–15

A 12–14

A 11–13 A 10–12
8.  

seniūnas (savivaldybėje)

 

 

 

 

B 11–13

B 10–12

 

9.

Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai


poskyrio vedėjas,
skyriaus vedėjopavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), 
specialusis atašė,
 seniūno pavaduotojas (savivaldybėje), 
vyriausiasis valstybinis auditorius,


teismo konsultantas

konsulas, 
pirmasis sekretorius, 
skyriaus patarėjas,


skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje)

poskyrio viršininkas,

posto pamainos viršininkas,

kuopos vadas,

skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

tarnybos viršininko pavaduotojas,

komandos viršininko pavaduotojas,

centro viršininko pavaduotojas,

rinktinės vado pavaduotojas,

laivo vado pavaduotojas,

specialios paskirties būrio vado pavaduotojas,

užkardos vado pavaduotojas,

specialusis atašė,

vyriausiasis tyrėjas,

vyriausiasis lakūnas

A 13–15

A 12–14

A 11–13

A 10–12

A 9–11

10. Respublikos Prezidento referentas, 
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas


vyriausiasis specialistas, 
specialiojo atašė pavaduotojas, 
vyresnysis valstybinis auditorius,


prokuroro padėjėjas

antrasis sekretorius, 
vicekonsulas


nuovados viršininkas,

kuopos vado pavaduotojas, 
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,


vyriausiasis inspektorius,

vyriausiasis budėtojas,
vyresnysis lakūnas


A 12–14

A 11–13

A 10–12

A 9–11

A 8–10

11.  

seniūno pavaduotojas (savivaldybėje)

 

direktoriaus budintysis padėjėjas

B 12–14

B 11–13

B 10–12

B 9–11

B 8–10

12.  

 

 

direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,

būrio viršininkas

B 11–13

B 10–12

B 9–11

B 8–10

B 7–9

13. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas, 
Seimo frakcijos referentas, 
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius


vyresnysis specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius


trečiasis sekretorius

būrio vadas,

lakūnas, 
vyresnysis specialistas,


vyresnysis inspektorius,
vyresnysis tyrėjas


A 10–12

A 9–11

A 8–10

A 7–9

A 6–8

14. Seimo nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas


vyresnysis specialistas,
prokuroro padėjėjas


 

būrio vadas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

B 9–11

B 8–10

B 7–9

B 6–8

B 6–8

15.

  specialistas, 
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas


atašė

specialistas,

inspektorius,
tyrėjas


 

A 8–10

A 7–9

A 6–8

A 5–7

A 5–7

16.  

specialistas

 

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas,

būrininkas, 
pamainos vadas,


sargybos viršininkas, 
vyresnysis budėtojas,


vyresnysis dispečeris,

vyresnysis instruktorius

B 7–9

B 6–8

B 5–7

B 4–6

B 4–6

17.  

teismo posėdžių sekretorius

 

jaunesnysis inspektorius,

jaunesnysis specialistas,

budėtojas,

punkto pamainos viršininkas,

instruktorius

B 6–8

B 5–7

B 4–7

B 3–5

B 2–5

18.  

 

 

jaunesnysis specialistas,
dispečeris,


grandies vadas,

jaunesnysis budėtojas,

korpuso vyresnysis,

kuopininkas,

prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis,

komendantas,

skyrininkas,

viršila,

sargybos viršininko padėjėjas,

vyriausiasis patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,


vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas

C 4–7

C 4–6

C 3–5

C 2–5

C 2–4

19.  

 

 

priešgaisrinio posto viršininkas,

vyresnysis pasienietis, 
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas, 
vyresnysis prižiūrėtojas, 
vyresnysis kontrolierius,


vyresnysis šaulys,

vyresnysis ugniagesys gelbėtojas

C 3–6

C 3–5

C 2–4

C 2–4

C 2–3

20.  

 

 

kovotojas,
pasienietis, 
patrulis,
postinis, 
prižiūrėtojas, 
sargybinis,


šaulys,
ugniagesys gelbėtojas


C 2–5

C 2–4

C 1–4

C 1–4

C 1–3

 

 

2014 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

 

III. NUO 2014 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai

Pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes

politinio (asmeninio) pasitikėjimo

įstaigų vadovų ir karjeros

statutinių, reglamentuojamų:

I

II

III

IV

V

Diplomatinės tarnybos įstatymo

įstatymu patvirtintų statutų

1.

 

 

 

generalinis direktorius

(taikoma įstaigos vadovui)

A 20

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas,

viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius,


Ministro Pirmininko kancleris

direktorius (taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos kancleris


ministerijos kancleris

direktorius,

viršininkas,

vadas

(taikoma įstaigos vadovui) 

A 19–20

A 18–19

A 17–18

A 16–17

A 15–16

3.

 

 

 

generalinio direktoriaus pavaduotojas

A 19

 

 

 

 

4. Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas, 
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, 
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas


direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris


ambasadorius

direktoriaus pavaduotojas,

viršininko pavaduotojas,

vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
štabo viršininkas,


direktorato direktorius

A 18–19

A 17–18

A 16–17

A 15–16

A 14–15

5. Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis, Ministro Pirmininko tarnybos departamento direktorius


departamento direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybosadministracijosdirektorius,generalinis inspektorius,


gynybos patarėjas, 
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas


 

ambasadorius ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras, 
laikinasis reikalų patikėtinis,


departamento direktorius,

generalinis konsulas

valdybos viršininkas,

eskadrilės vadas,

dalinio vadas,

patarėjas,

generalinio direktoriaus patarėjas,

departamento viršininkas,

štabo viršininko pavaduotojas

A 17–18

A 16–17

A 15–16

A 14–15

A 13–14

6. Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas


departamento direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriatovadovas, Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas, 
skyriausvedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo kanceliarijos biuro vedėjas, 
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjopavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas


 

ministras patarėjas,

departamento direktoriaus pavaduotojas,

skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje)

 

   

 

   
departamento viršininko pavaduotojas,

valdybos viršininko pavaduotojas,

eskadrilės vado pavaduotojas,

dalinio vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas

(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),

biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

posto viršininkas, Valstybės saugumo departamento

patarėjas

A 16–17

A 15–16

A 14–15

A 13–14

A 12–13

7. Respublikos Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius


skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), 
skyriaus vedėjopavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
 patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje),
teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas


patarėjas, 
departamento patarėjas,


skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje)

 

skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

tarnybos viršininkas,

komandos viršininkas,

centro viršininkas,

rinktinės vadas,

laivo vadas,

orlaivio vadas,

specialios paskirties būrio vadas,

užkardos vadas,

skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),

biuro viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

posto viršininko pavaduotojas

A 15–16

A 14–15

A 13–14

A 12–13

A 11–12

8.  

seniūnas (savivaldybėje)

 

 

 

 

B 12–13

B 11–12

 

9.

Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai


poskyrio vedėjas, 
skyriaus vedėjopavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), 
specialusis atašė, 
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje), vyriausiasis valstybinis auditorius,


teismo konsultantas

konsulas, 
pirmasis sekretorius, 
skyriaus patarėjas,


skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje)

poskyrio viršininkas,

posto pamainos viršininkas,

kuopos vadas,

skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje),

tarnybos viršininko pavaduotojas,

komandos viršininko pavaduotojas,

centro viršininko pavaduotojas,

rinktinės vado pavaduotojas,

laivo vado pavaduotojas,

specialios paskirties būrio vado pavaduotojas,

užkardos vado pavaduotojas,

specialusis atašė,

vyriausiasis tyrėjas,

vyriausiasis lakūnas

A 14–15

A 13–14

A 12–13

A 11–12

A 10–11

10. Respublikos Prezidento referentas, 
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas


vyriausiasis specialistas, 
specialiojo atašė pavaduotojas, 
vyresnysis valstybinis auditorius,


prokuroro padėjėjas

antrasis sekretorius, 
vicekonsulas


nuovados viršininkas,

kuopos vado pavaduotojas, 
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,


vyriausiasis inspektorius,

vyriausiasis budėtojas,
vyresnysis lakūnas


A 13–14

A 12–13

A 11–12

A 10–11

A 9–10

11.  

seniūno pavaduotojas (savivaldybėje)

 

direktoriaus budintysis padėjėjas

B 13–14

B 12–13

B 11–12

B 10–11

B 9–10

12.  

 

 

direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,

būrio viršininkas

B 12–13

B 11–12

B 10–11

B 9–10

B 8–9

13. Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas, 
Seimo frakcijos referentas, 
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius


vyresnysis specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius


trečiasis sekretorius

būrio vadas,

lakūnas, 
vyresnysis specialistas,


vyresnysis inspektorius,
vyresnysis tyrėjas


A 11–12

A 10–11

A 9–10

A 8–9

A 7–8

14. Seimo nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas


vyresnysis specialistas,
prokuroro padėjėjas


 

būrio vadas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

B 10–11

B 9–10

B 8–9

B 7–8

B 7–8

15.  

specialistas, 
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas


atašė

specialistas,

inspektorius,
tyrėjas


 

A 9–10

A 8–9

A 7–8

A 6–7

A 6–7

16.  

specialistas

 

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas,

būrininkas, 
pamainos vadas,


sargybos viršininkas, 
vyresnysis budėtojas,


vyresnysis dispečeris,

vyresnysis instruktorius

B 8–9

B 7–8

B 6–7

B 5–6

B 5–6

17.

 

teismo posėdžių sekretorius

 

jaunesnysis inspektorius,

jaunesnysis specialistas,

budėtojas,

punkto pamainos viršininkas, instruktorius

B 7–8

B 6–7

B 5–7

B 4–5

B 3–5

18.    

 

jaunesnysis specialistas,
dispečeris,


grandies vadas,

jaunesnysis budėtojas,

korpuso vyresnysis,

kuopininkas,

prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis,

komendantas,

skyrininkas,

viršila,

sargybos viršininko padėjėjas,

vyriausiasis patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,


vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas

C 6–7

C 5–6

C 3–5

C 3–5

C 2–4

19.  

 

 

priešgaisrinio posto viršininkas,

vyresnysis pasienietis, 
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas, 
vyresnysis prižiūrėtojas, 
vyresnysis kontrolierius,


vyresnysis šaulys,

vyresnysis ugniagesys gelbėtojas
C 5–6

C 4–5

C 3–4

C 2–4

C 2–3

20.

 

 

 

kovotojas,
pasienietis, 
patrulis,
postinis, 
prižiūrėtojas, 
sargybinis,


šaulys,
ugniagesys gelbėtojas


C 4–5

C 3–4

C 2–4

C 2–4

 C 1–3


__________________________________

www.lrs.lt