Grynųjų mėgėjams kelia baimę bankų tardytojai

lyja-pinigaisMes norime geriau pažinti savo klientą ir apsaugoti jo pinigus. Taip aiškina komerciniai bankai, kurie lenda į tų pačių klientų asmeninį gyvenimą. Reikalaujama netgi atsiskaityti, ką, kada ir už kiek pirkai. Dar praėjusiais metais komerciniai bankai klientams pradėjo siuntinėti anketas, kuriose buvo prašoma atsakyti ne vien apie planuojamas gauti pajamas, jų šaltinius, bet ir apie galimus laimėjimus loterijose ar ateityje laukiantį palikimą.




Net klausinėta, su kuo sąskaitos turėtojas gyvena, o mobiliosios bankininkystės programėlės pradėjo reikalauti prieigos prie telefone turimų kontaktų. O dabar prieita iki to, kad bankininkai remia prie sienos pinigų išsigryninusius klientus.

Pribloškia reikalavimai

Vienam sostinės verslininkui pasididinus grynųjų pinigų išėmimo limitą ir iš bankomatų pasiėmus 12 tūkst. eurų bankas „Swedbank“ atsiuntė laišką, kuriame pareikalauta paaiškinti, kam ir kur buvo išleisti šie pinigai, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Kitaip sąskaita bus uždaryta. Šią istoriją aprašiusiam portalui 15min.lt vilnietis aiškino, kad visos jo gaunamos pajamos yra legalios, todėl banko noras sužinoti, kur ir ką perka ar už kiek išgeria alaus, yra nesuvokiamas.

 „Swedbank“ atstovai tvirtino, kad į banko akiratį pakliūva tiktai netipiškas operacijas atliekantys klientai. Bet bankininkai mano kitaip. „Bankui svarbu žinoti, kokia veikla klientas užsiima, koks yra galutinis naudos gavėjas, kur juda kliento pinigai, – taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui. Pavyzdžiui, jei bankas pastebi, kad klientas atlieka kokią nors netipišką veiklą – išgryninamos ar įnešamos didelės grynųjų pinigų sumos – klientui gali būti užduoti klausimai ir jis turi gebėti pagrįsti, kokia buvo lėšų kilmė ar kam jos bus panaudotos“, – „Lietuvos rytui“ aiškino „Swedbank“ Lietuvoje Atitikties tarnybos vadovas Vytautas Danta.

„Swedbank“ atstovas neslėpė, kad jei negaunama paaiškinimų arba jie pasirodo esantys neišsamūs, bankas gali nevykdyti mokėjimų ir spręsti dėl tolesnių santykių su klientu, be to, informuoti teisėsaugos institucijas. „Tokia daugiapakopė klientų ir jų atliekamų operacijų kontrolės sistema padeda įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus“, – tvirtino V.Danta.

Laikyti kojinėje nedraudžia

Ar bankui, pavyzdžiui, užtektų paaiškinimo, kad žmogus pinigus mieliau laikys seife ar kojinėje? Kartais galbūt užtektų, bet kartais ir ne. Anot „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, kiekvienas atvejis yra individualus ir nėra numatyta konkreti suma, kurią paėmus grynaisiais bus pateikta papildomų klausimų. „Tarkime, bankas pastebi, kad įmonė perveda stambias sumas fiziniam asmeniui, o jis pinigus išgrynina. Tai jau laikoma netipiška veikla, todėl klientas turi pagrįsti lėšų kilmę ir panaudojimą. Tačiau jei gyventojas nuspręstų anksčiau laikytą sąskaitoje sumą pasiimti grynaisiais, bankui klausimų nekiltų“, – sakė S.Abraškevičius.

Turi teisę pasiskųsti

Komerciniai bankai tvirtina, kad tapti kone klientų sekliais jie priversti dėl ES direktyvos ir Lietuvos įstatymų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Tiesa, pačiame įstatyme nėra pateiktas požymių, leidžiančių įtarti neteisėtą žmogaus veiklą, sąrašas. Jame nurodyta prievolė nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę tais atvejais, kai operacijos ar sandorio suma viršija 15 tūkst. eurų. Tai būtina ir keičiant 3 tūkst. eurų ar daugiau valiutos keitykloje. Tačiau įstatyme neužsimenama, kad privaloma reikalauti paaiškinimų apie išlaidas, jei žmogus nutarė banke laikytas legalias lėšas pasiimti grynaisiais. Todėl bankininkai savotiškai improvizuoja.

„Pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, bankas turi įsitikinti, kad klientas pateikė teisingą informaciją apie save, savo lėšas, jų kilmę ir kitus susijusius klausimus. Vienas būdų yra ir sandorių stebėsena. Kilus klausimų bankas gali reikalauti papildomų dokumentų, leidžiančių įsitikinti mokėjimo operacijos ar sandorio teisėtumu. Tokiu atveju klientui derėtų kreiptis raštu, bankas per 15 darbo dienų turi pateikti jam išsamų ir motyvuotą atsakymą. Jeigu banko atsakymas vartotojo netenkins, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos banką – tada galėtume įvertinti visas aplinkybes bei banko veiksmus konkrečiu atveju“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė Snieguolė Vileikė.

Veiksmų nederina?

Kai kurie įtarimų bankams sukėlę klientai pirmiausia grasina pasirinksiantys kitą finansinių paslaugų teikėją. Tačiau jiems įprastai atrėžiama, kad tas pat lauks ir kitame komerciniame banke. Ar tai reiškia, kad bankai tarpusavyje keičiasi informacija apie klientus? Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, konkrečius stebėsenos kriterijus ir praktines priemones kiekvienas bankas nustato pats. „Vis dėlto bankai privalo pažinti savo klientą, žinoti, kokia veikla jis verčiasi, užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, o prireikus informuoti teisėsaugos institucijas apie galimus nusižengimo atvejus. Todėl nenuostabu, kad skirtingų bankų veiksmai užkertant kelią galimai neteisėtoms operacijoms gali būti panašūs“, – kalbėjo M.Zalatorius.

Nustatytos ribos dar niekas nepanaikino

Kęstutis Kupšys Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas :  „Kalbėti apie konkretų atvejį sudėtinga nežinant visų aplinkybių, nes bankui gali kilti pagrįstų įtarimų, jei nemažos sumos išgryninamos per kelis kartus. Tačiau yra įstatyme numatyta 15 tūkst. eurų riba, kurios niekas nepanaikino. Jeigu pasiimi grynaisiais mažiau, o bankas reikalauja paaiškinimų, gali pagrįstai klausti, kuo remiantis. Jei atsakymas netenkintų, galima kreiptis į atitinkamas institucijas. Priekabių iš bankų pusės kartais yra per daug. Jie taip daro norėdami apsidrausti, tačiau yra įstatymai, pagal kuriuos klientai turi savo teises.“

Žmonės sulaukė ir kitokių akibrokštų

Pastaraisiais metais komerciniai bankai neretai nemaloniai nustebina klientus savo sprendimais, apie kuriuos jie nebūna informuoti iš anksto. Pavyzdžiui, jei atsiskaičius mokėjimo kortele už ES ribų tokia operacija bankui pasirodo įtartina, kortelė kaipmat užblokuojama. Taip neseniai nutiko žurnalistui Andriui Tapinui, kuriam nepavyko už pietus atsiskaityti kortele JAV Teksaso valstijoje, nors iki tol Amerikoje problemų nebuvo kilę. Susisiekęs su „Swedbank“ vilnietis sužinojo, kad viena operacijų bankui pasirodė įtartina. Tačiau operatorė pasiūlė parašyti prašymą, kuris bus išnagrinėtas darbo dieną, nes tąsyk Lietuvoje buvo šeštadienio vakaras. Paskelbus apie tokį nuotykį feisbuke bankas reagavo sparčiau ir kortele buvo galima naudotis jau po keleto valandų. Kaip sakė „Swedbank“ atstovas S.Abraškevičius, bankas neturi informacijos, ar dažnai taip blokuojamos užsienyje esančių klientų kortelės.

„Siekdamas apsaugoti klientus nuo galimų sukčiavimo atvejų bankas atlieka operacijų mokėjimo kortele stebėseną, o prireikus gali būti ribojamos galimybės ja naudotis. Visada galima kelti klausimą, ar tokios saugumo priemonės yra būtinos, tačiau banko praktika rodo, kad yra daugybė atvejų, kai tokie kortelių apribojimai padeda klientams išvengti didesnių finansinių nemalonumų. Pavyzdžiui, klientams dar būnant užsienio šalyje bandoma atlikti operacijas panaudojant pavogtus jų kortelės duomenis“, – tikino S.Abraškevičius.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė S.Vileikė tvirtino, kad bankai gali imtis atitinkamų saugumo priemonių, tačiau jų veiksmai turi būti pagrįsti. „Jeigu klientas mano, kad bankas nepagrįstai apribojo teisę naudotis mokėjimo kortele ir dėl to jis patyrė konkrečią žalą, pirmiausia turėtų pretenziją pateikti bankui, o neradus sutarimo – kreiptis į Lietuvos banką. Kad išvengtumėte nemalonių staigmenų, prieš kelionę į užsienį rekomenduotume pasidomėti, ar šalyje, į kurią vyksite, bankas, kurio klientas esate, netaiko specifinių reikalavimų ar apribojimų“, – patarė S.Vileikė.

l.rytas.lt
2018-10-12

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/10/12/news/grynuju-megejams-kelia-baime-banku-tardytojai-7866521/?utm_source=lrExtraLinks&;utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy