Šiuolaikinė vergovė – realybė, kurios nenorime matyt

pabegeliai-vengrijojeNors nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis ir išnaudojimo skaičiai – ne itin dideli, tai – tik ledkalnio viršūnė, mat problema daug didesnė, o aukos dažnai nesikreipia į reikiamas institucijas, sako specialistai. Politikas Žygimantas Pavilionis prideda, kad vergystės šaknys – gimta šalis, mokanti piliečiams vergiškus atlyginimus. Kovos prieš prekybą žmonėmis ir išnaudojimą centro atstove Vaida Matusevičiūtė sako, kad šiai dienai per visus 6 centro skyrius esama daugiau nei 200 klientų. „Tai – nedideli skaičiai, tačiau reiškinio mastai – didžiuliai. Kiekvienais metais tai auga ir aukų skaičius didėja. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie negali kreiptis pagalbos, yra uždaryti ir bejėgiai“, – pastebi pašnekovė.

Jos teigimu, dažniausiai asmenys išnaudojami darbui užsienio šalyse. Be to, atsirado ir nauja tendencija: užsienio piliečiai išnaudojami Lietuvoje.

Policijos kapelionas, kunigas Algirdas Toliatas taip pat yra įsitraukęs į kovą su žmonių išnaudojimu. Dar 2014 metais jam teko dalyvauti susitikime, kurį iniciavo popiežius Pranciškus. „Prekyba žmonėmis, nors Lietuvoje ir nelabai matome, yra viena didžiausių šių laikų rykščių. Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veikų, kuri beveik nurungia ginklus ir narkotikus, didžiuliai, milžiniški pinigai, daugybė žmonių išnaudojami. Popiežius sako, kad, jei praeiname pro šią bėdą, savęs reikia paklausti, ar tikrai esame tikintys. Tai turėtų apjungti ne tik katalikus, bet ir kitų tikėjimų žmones, tik kartu galima pasiekti rezultato“, – tvirtina A. Toliatas.

Lietuvos aukščiausio teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas tikina, kad dominuojanti išnaudojimo forma yra išnaudojimas seksualiniams tikslams. „Antroje vietoje – daryti nusikalstamoms veikoms, o trečioje vietoje – priverstiniam darbui. Europoje atsiranda tendencija išnaudoti žmones elgetavimui. Lietuvoje tokių atvejų taip pat yra, o Europoje yra ne viena baigta baudžiamoji byla su nubaustais asmenimis“, – pasakoja teisėjas. Vergystės šaknys – Lietuvoje Ž. Pavilionis tikina, kad vergystės čekis išrašomas Lietuvoje, o išgryninamas – Didžiojoje Britanijoje. „Skaičiai, kurie buvo išvardyti yra tiesiog juokingi. Buvau susitikęs su laikinai einančiu pareigas Britanijos ambasadoriumi, jis man patvirtino, kad mes pagal vergų tiekimo skaičių esame 8 pasaulyje. Ne veltui popiežius imasi mus žadinti, apie tai žino ir kovoja vos keli asmenys, o valstybė tuo neužsiima“, – įsitikinęs jis.

Politiko teigimu, susitikus su išnaudojimo aukomis, akivaizdu, kad problemos šaknys – daug gilesnės. „Žmonės sako: tai yra kapitalizmas, normalu, kad moka trečdalį minimalaus atlyginimo, tiesą pasakius, Lietuvoje man mokėdavo panašiai. Po tokių pokalbių supranti, kad vergais mes esame čia auginami: mokame žmonėms vergiškus atlyginimus, jie yra įpratę savęs nevertinti, todėl labai lengvai pasirašo mafijos grupėms ir ten patenka į panašias pinkles“, – tvirtina Ž. Pavilionis.

Su nuomone, kad skaičiai neatitinka realybės sutinka ir vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. „Apgailestauju, bet turiu sutikti, kad turime ledkalnį ir matome tik viršūnę. Niekaip nesugebame prikalbinti tų žmonių, kad ateitų į valstybines institucijas ir galėtume ginti jų teises, nes čia teisės yra pažeidžiamos ir paneigiamos, žmogus yra vergas“, – kalba pašnekovas. Jo teigimu, Darbo inspekcija į gaunamus skundus reaguoja labai griežtai ir atsakingai. „Kalbant apie skaičius, man tiesiog nepatogu sakyti – 2016 metais buvo 5 atvejai. Tai – ukrainiečiai, įvežti iš trečiosios šalies. Tačiau Lietuvoje daugėja ir kitų užsienio šalių vergovės atvejų“, – pasakoja J. Gricius.

Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo istorija apie grupę nepaliečių, kurie buvo apgauti, vyrams už 10 000 eurų užmokestį žadėtas darbas su 1300 eurų alga, tačiau vietoj to jie gavo tik gyvenimą nežmoniškomis sąlygomis. Advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė sako, kad padėti užsieniečiams prekyba žmonėmis byloje jai teko pirmą kartą. „Nepale buvo organizuojamas jų įdarbinimas, kaip kalba patys žmonės, jie sumokėjo 10 tūkst. eurų už įdarbinimą Lietuvoje, už dokumentų tvarkymą, už vizų tvarkymą, už atvykimą į Lietuvą“, – teigia E. Samuchovaitė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nepaliečių Lietuvoje jau nėra. Jie išvyko. Teisininkė įsitikinusi, kad ši istorija apnuogino ir įvairių institucijų darbo spragas. „Ši byla atskleidė tam tikrus momentus: kaip vyksta tyrimas, kaip iš migracinės pusės sprendžiami klausimai. Institucijos pačios nelabai gerai žino, kur kieno atsakomybė“, – tikina advokato padejėja.

delfi.lt
2017-09-18


Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siuolaikine-vergove-realybe-kurios-nenorime-matyt.d?id=75782241