Kyšininkams – juodos dienos: baus, jeigu ir nenustatys, už ką gavo pinigus

500-eurySeimas priėmė kelių Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo be kitų pataisų buvo pakeistos kyšininkavimo ir papirkimo nusikalstamų veikų sudėtys. Kyšininkavimo sudėtis buvo papildyta nauja dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už kyšininkavimą ir tais atvejais, kai kyšis priimamas už išimtinę padėtį ar palankumą.

 Kitaip tariant, nuo šiol už kyšį valstybės tarnautojai atsakys ir tada, jei teisėsaugos institucijoms nepavyks nustatyti ir įrodyti už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą buvo priimtas kyšis. Ar iki šiol už tokius veiksmus nebuvo baudžiama? Gali susidaryti įspūdis, kad iki minėto įstatymo priėmimo nebuvo baudžiama už kyšį, jei šis būdavo priimamas ne už konkrečių įgaliojimų vykdymą. Iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formavo praktiką, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, tokia veika yra laikoma piktnaudžiavimu.

 Problemų keldavo tai, kad piktnaudžiavimo atveju nepakakdavo nustatyti atlygio gavimo fakto. Būtinai reikėdavo įrodyti didelės žalos padarymą. Kita vertus, iš esmės dėl teisėsaugos institucijų nesugebėjimo nustatyti ir įrodyti, už ką konkrečiai buvo perduotas neteisėtas atlygis (kadangi sunku logiškai paaiškinti, kodėl asmuo duoda pareigūnui kyšį, nors nesiekia jokios to pareigūno veikos), asmenims buvo taikoma žymiai griežtesnė atsakomybė. Tokia nusikalstama veika yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Tuo metu kyšininkavimo atveju baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama priklausomai nuo kyšio vertės ir svyruoja nuo baudžiamojo nusižengimo iki sunkaus nusikaltimo. Tokia padėtis kėlė pagrįstų abejonių ir dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisių į gynybą ir teisingą procesą užtikrinimo.

 Kyšininkams dėl įstatymo spragų pavykdavo likti nenubaustiems? Vis dėlto, praktikoje pasitaikydavo ir kitokių situacijų. Pavyzdžiui, vienoje byloje bankroto administratorė buvo išteisinta, nes nebuvo nustatyta, už kokį pageidaujamą veikimą ar neveikimą buvo paimtas kyšis. Kitoje byloje visų instancijų teismai išteisino Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamento agentūros vedėją, kuris priėmė maždaug 60 eurų vertės paslaugų kuponus, skirtus atsiskaityti už paslaugas viešbutyje, kurio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, jis, nepaisant nustatytų trūkumų, pasirašė. Teismas konstatavo, kad negalima daryti pagrįstos išvados, jog valstybės tarnautojas „dovanų“ gavo už tai, kad pasirašytų pripažinimo tinkamu naudoti aktą, esant neužpildytoms tam tikroms statybos darbų žurnalų grafoms, ar už bet kokį kitą jo, kaip valstybės tarnautojo, veikimą/neveikimą vykdant įgaliojimus.

 Nepaisant pasitaikančių kuriozinių atvejų, ilgą laiką mūsų įstatymo leidėjas nesiėmė priemonių šiems trūkumams ištaisyti. Aptariami įstatymo pakeitimai gimė dėl Lietuvos siekio tapti EBPO nare. EBPO atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų praktika kelia abejonių, ar užsienio valstybės pareigūno papirkimu gali būti laikomi atvejai, susiję su kyšiais už veiksmus (neveikimą), kurie nepriklauso pareigūno kompetencijai. Tai neatitinka 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose reikalavimo apimti atvejus, kai kyšiai yra sąmoningai siūlomi užsienio pareigūnams mainais už veiksmus, kurie neįeina į oficialias jų funkcijas. Dėl šios priežasties BK 227 straipsnis buvo papildytas nuostata, jog asmuo už papirkimą atsako ir tais atvejais, kai kyšiu buvo siekiama išimtinės padėties ar valstybės tarnautojo arba jam prilyginto asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

 Iki aptariamo įstatymo pakeitimo pasitaikydavo atvejų, kai papirkėjai būdavo išteisinami dėl to, jog byloje nepavykdavo nustatyti ir įrodyti, ko kyšiu siekė kyšio davėjas. Pavyzdžiui, LAT vienoje iš bylų pasisakė, jog nėra nustatyta, ko konkrečiai siekė asmuo, padėdamas ant stalo pinigus, todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad asmens veikoje nėra būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Minimoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad pasiūlė policijos pareigūnui beveik 30 Eur kyšį, prašydamas jį ir kartu su juo į policijos komisariatą pristatytus asmenis paleisti ir nesurašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo. Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės nenustatyta, ko konkrečiai siekė nuteistasis siūlydamas kyšį ir ar apskritai jis siekė kokių nors jam dar palankesnių policijos pareigūnų sprendimų. Abejonių teisėjų kolegijai sukėlė ir pati pasiūlymo duoti kyšį forma, kuria buvo labiau įžeidžiama, nei kad siekiama kokių nors reikšmingų, racionalių rezultatų. Kita vertus, ir nurodoma siūlomų pinigų suma kelis kartus viršijo galimą administracinės nuobaudos dydį. Reikia tikėtis, kad naujoji Baudžiamojo kodekso redakcija tokių atvejų ateityje leis išvengti.

 Ką reikėtų tobulinti? Tačiau į daug reikšmingesnę EBPO pastabą mūsų šalies parlamentarai, bent jau kol kas, dėmesio neatkreipė. Atliktame vertinime buvo pažymėta, kad Lietuvos teismų praktikoje skiriamos baudos už korupcinius nusikaltimus vidurkis yra žymiai mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos vidurkis. Mūsų BK už sunkius korupcinius nusikaltimus yra numatytos baudos nuo 1 MGL (37,66 Eur) iki 1 000 MGL (37 660 Eur). EBPO atkreipė mūsų valstybės įstatymo leidėjo dėmesį, kad 2016 m. pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtose baudžiamosiose bylose teismų paskirtas vidutinis baudos dydis asmenims siekė vos 1 264 Eur (apie 33,5 MGL), t. y. net dvigubai mažiau nei šiuo metu įstatyme numatytas baudos vidurkis už pačią švelniausią korupcinę veiką – baudžiamąjį nusižengimą.

 Ekspertų nuomone, maksimalios baudos, skiriamos už užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimą (nes būtent šiuo aspektu buvo vertinama Lietuva, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kitus korupcinių veikų atvejus), yra nedidelės ir daugeliu užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimo atveju gali būti neproporcingos kyšio dydžiui ir gautai naudai. Šią situaciją, tarptautinių ekspertų nuomone, dar pablogina negalėjimas skirti baudos kartu su laisvės atėmimu. Belieka tikėtis, kad baudos dydžiai ir kiti su šios bausmės skyrimu susiję baudžiamojo įstatymo aspektai bus pakoreguoti ateityje, kadangi tokie ketinimai yra įtvirtinti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Jame, kaip vienas iš darbų 2017 m. IV ketvirtį, yra suplanuotas atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikaltimus veiksmingumo didinimas, pakeičiant teisės aktus, reglamentuojančius baudos dydžius, skyrimo taisykles ir baudžiamojo poveikio priemonių terminus. Straipsnio autorius yra advokatų kontoros „Cobalt” vyresnysis teisininkas, advokatas.

delfi.lt
2017-07-11

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/law/kysininkams-juodos-dienos-baus-jeigu-ir-nenustatys-uz-ka-gavo-pinigus.d?id=75143832