Pusė etato – pusė metų stažo

procentaiDarbas ne visu etatu įstatymais leidžiamas, bet menkina socialines garantijas ir žada mažesnę pensiją. Pernelyg aktyviai naudojančios tokias darbo sutartis įmonės provokuoja mokesčių administratorius patikrinti, ar neslepiami mokesčiai ir nemokamos algos vokeliuose.





Per vienus darbo metus sukaupiama 6 mėnesiai darbo stažo, jei oficialiai dirbama puse etato ir uždirbama pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). Atitinkamai darbas 0,25 etato už ketvirtį oficialiai mokamos MMA darbo stažą pailgina ne 12, o 3 mėnesiais per metus. „Stažas yra skaičiuojamas pagal pajamas ir nuo jų sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei per metus uždirbama mažiau nei 1 MMA ir sumokama mažiau mokesčių, vienų metų darbo stažas nesukaupiamas“, – aiškina „Sodra“.

Jos duomenimis, per šiuos metus nesukaupti vienų metų stažo rizikuoja 160 tūkst. dirbančių žmonių, kurių mėnesio darbo užmokestis nesiekia MMA – 380 eurų. Oficialiai deklaruojant ne visą darbo užmokestį, o likusią dalį sumokant vokelyje, mokesčiai mokami tik nuo oficialiai sumokėtos algos. Dėl to mažėja socialinės garantijos. Asmuo, sutinkantis dirbti tokiomis sąlygomis, ne tik pats mažina savo būsimą pensiją, bet ir netenka dalies „Sodros“ užtikrinamų socialinių garantijų – prireikus jis gauna mažesnes, tik nuo sumokėtų mokesčių skaičiuojamas ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas.

 Dirbti ne visu etatu šalies įstatymai nedraudžia, tačiau dirbant visą darbo dieną mėnesio atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas – 380 eurų. Jei darbo laiko apskaita valandinė, valandos įkainis negali būti mažesnis kaip 2,32 euro. Gali slėptis „šešėlyje“ Ir mokesčių administratoriai, ir šešėlinę ekonomiką tiriantys analitikai pripažįsta, kad įmonės, kuriose pernelyg paplitęs darbas ne visu etatu, patenka į rizikos grupę, t. y. kelia įtarimų, kad dalį algos darbuotojai gauna vokeliuose. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidento Vytauto Žukausko nuomone, tokia nelegali darbdavių veikla yra ganėtinai paplitusi. LLRI atlikus anoniminę gyventojų apklausą, buvo nustatyta, kad į klausimą, ar giminės, draugai arba pažįstami yra gavę atlyginimą vokeliuose, 29 proc. respondentų atsakė teigiamai.

Per šiuos metus nesukaupti vienų metų stažo rizikuoja 160 tūkst. darbuotojų, kurių mėnesio darbo užmokestis nesiekia MMA – 380 eurų. Pasak jo, vokeliuose atlyginimai mokami 4 dažniausiais atvejais: už nelegalią prekybą akcizinėmis prekėmis, kai įmonė neapskaito pajamų, kai darbuotojai samdomi nelegaliai ir kai sutarties šalims neoficialiai susitarus į darbą priimama ne visu etatu, o dalis algos mokama neoficialiai. LLRI viceprezidento teigimu, tai, kad įmonėje yra daug darbo ne visu etatu sutarčių, nėra mokesčių slėpimo įrodymas, nes samdomi darbuotojai gali dirbti keliose įmonėse ir taip „susilipdyti“ visą etatą, bet tai didžiulė problema regionuose, kur yra daug silpnų smulkių įmonių, neišgalinčių mokėti sparčiai kilusios minimalios algos. „Regionuose mokamos MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis siekia 60–65 procentus“, – teigia analitikas.

Trise prieš mokesčių slėpimą

Šiemet VMI kartu su „Sodros“ ir Valstybinės darbo inspekcijos specialistais aktyviau naudoja įmonių kontrolės modelį „Įspėjau – pasirink“, kuris sukurtas skaidrinti įmonių mokamus atlyginimus. VMI atstovai pastebi, kad mokesčių, susijusių su darbo santykiais, siekiama išvengti įvairiais būdais. Tad rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbių. Verslininkai, kurie nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo mažesnio už minimalų darbo užmokesčio ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia ir inspektorių vizito. „Daugelyje įmonių yra darbuotojų, dirbančių ne visu krūviu, sezoniškai, atliekančių pagalbines funkcijas ir pan.

Įtarimų kyla tada, kai didelė dalis aukštos kvalifikacijos darbuotojų gauna mažesnį nei minimalus darbo užmokestį“, – pažymi Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė. Kauno apskrities VMI 2016 metais išsiuntė klausimynus 1623 mokėtojams dėl darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, ir sulaukė 1315 (81 proc.) atsakymų. Į pokalbius dėl mažo vidutinio darbo užmokesčio kviesti 562 mokesčių mokėtojai. Iš jų 411 įsipareigojo didinti oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį arba mažinti darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičių. Rezultatas – mokėtojų, kurių atžvilgiu taikytos prevencinės priemonės, oficialiai deklaruojama gyventojų pajamų mokesčio suma šoktelėjo penktadaliu.

VMI daro išvadą, kad atlyginimas ir anksčiau buvo mokamas didesnis, tačiau jis ne visas buvo deklaruojamas. Praėjusiais metais minėtos kontrolės institucijos visoje Lietuvoje stebėjo ir taikė įvairias poveikio priemones daugiau nei 6000 juridinių asmenų. Palyginus šiose įmonėse dirbančių ir minimalų atlygį gaunančių darbuotojų skaičių 2016 metų pradžioje ir pabaigoje, jų sumažėjo 6,67 proc.; per tą patį laikotarpį šalyje tokių darbuotojų sumažėjo 2,66 procento. Vidutinis darbo užmokestis kontroliuotose įmonėse, palyginti su 2015 metų IV ketvirčiu, išaugo 23,63 proc., o tuo pačiu laikotarpiu visose Lietuvos įmonėse – 10,15 procento. „Šiemet ypač daug dėmesio skiriama įmonėms, kurių mokamo darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei kitų ta pačia veikla besiverčiančių įmonių tam tikroje savivaldybėje“, – sako J. Stankienė.

lzinios.lt
2017-05-05

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/puse-etato-puse-metu-stazo/243310?platform=hootsuite
© Lietuvos žinios