2018 m. ES rudens ekonominė prognozė (Ir Lietuvai)

procentaiŠiandien paskelbtoje 2018 m. ES rudens ekonominėje prognozėje Europos Komisija numato, kad po geriausio per dešimtmetį ekonominio augimo rezultato – 2,4 % 2017 m. – euro zonos ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 % 2018 m., o vėliau toliau lėtės iki 1,9 % 2019 m. ir 1,7 % 2020 m. Tokia pati padėtis numatoma ir ES 27: prognozuojama, kad ekonomika augs 2,2 % 2018 m., 2,0 % 2019 m. ir 1,9 % 2020 m.




28 ES valstybių narių ekonomika 2018 m. turėtų augti 2,1 %, 1,9 %  2019 m. ir 1,8 % 2020 m.  Kalbant apie Jungtinę Karalystę, prognozuojama, kad jos ekonomikos augimas 2018 m. sudarys 1,3 %, o 2019 m. ir 2020 m. – 1,2 %.

2018 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai: vidaus paklausa skatina BVP augimą

Lietuvoje vartojimo ir investicijų lygis pirmąjį pusmetį buvo aukštas. Tikimasi, kad prognozės laikotarpiu BVP augimas jais remsis ir toliau. Apskritai ekonomika turėtų išlikti stipri 2018 m. ir augti 3,4 %. Numatoma, kad 2019 ir 2020 m. ekonominis augimas, kurį ir toliau lems privatus vartojimas ir, mažesniu mastu, investicijos, augs vidutiniškai iki 2,8 % ir 2,5 %. Kadangi 2017 m. eksportas buvo išaugęs net 13,6 %, šiais metais eksporto augimas sulėtėjo, mažėjant užsienio paklausai. Apskritai numatoma, kad bendras grynojo eksporto (apskaičiuojamo iš viso eksporto atimant visą importą) įnašas į BVP augimą ateinančiais metais bus šiek tiek neigiamas.

Infliacija (SVKI), 2017 m. pasiekusi 3,7 %, šiais metais sumažės iki 2,6 %, nes netiesioginių mokesčių ir kitų vienkartinių veiksnių poveikis infliacijai silpsta. 2019 m. tikimasi 2,2 % infliacijos, o 2020 m. – 2,1 %, atsižvelgiant į tikėtiną naftos kainų stabilizavimąsi.

Darbo rinkoje įtampa didėja, todėl spaudimas darbo užmokesčiui išliks. Per pirmąjį 2018 m. pusmetį nedarbo lygis nukrito 1 proc. punktu, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, iki 6,6 %. Itin aukštas užimtumo lygis rodo mažėjančią darbo jėgos pasiūlą ir didelę darbo paklausą. Dėl padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio ir darbo jėgos trūkumo per pirmąjį pusmetį atlyginimai padidėjo maždaug 10 %. Nors preliminarūs duomenys rodo, kad pagerėjo migracijos balansas, tačiau tai nekompensuos darbuotųjų trūkumo. Nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 6,3 % iki 2019 m. Per visą prognozuojamą laikotarpį darbo rinkoje toliau išliks spaudimas darbo užmokesčio didėjimui.

2018 m. valdžios sektoriaus balansas 2018 m. sudarys 0,6 % BVP. Tačiau numatoma, kad prognozės laikotarpiu perteklius mažės įgyvendinus 2018 m. priimtą reformų paketą. Mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčiai mažins mokestines pajamas ir didins išlaidas. Taigi numatoma, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. bus 0,4, o 2020 m. sumažės iki 0,1 % BVP.

Dėl mažėjančio gamybos apimties atotrūkio struktūrinis biudžeto deficitas sumažės nuo 0,75 % 2018 m. iki 0,5 % BVP 2020 m.

2018 m. Lietuvos skolos ir BVP santykis mažės toliau ir turėtų pasiekti 34,8 % dėl metų pradžioje įvykdyto obligacijų išpirkimo. Kadangi 2019 m. vyriausybė turės užtikrinti 2020 m. obligacijų išpirkimo išankstinį finansavimą, valdžios sektoriaus skola 2019 m. turėtų padidėti iki 37,9 % BVP, o 2020 m. sumažės iki 37,6 %.

2018 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-6254_en.htm

 2018-11-08