Rinkimus laimėjusio Putino laukia nauja užduotis: kas bus toliau?

putinasKažin ar kas abejojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus perrinktas ir vėl. Vis dėlto, ši naujoji, jau ketvirtąja tapsianti jo kaip prezidento kadencija, kol kas labiau panaši į atvirą klausimą. Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už dabartinį šalies prezidentą balsavo 76,7 proc. rinkėjų.   Kai kurie pasaulio lyderiai sveikina V. Putiną su pergale, tačiau Vakarų lyderiai tyli.


 Kinijos vadovas Xi Jinpingas pareiškė, kad jo šalies partnerystė su Rusija yra „geriausio lygio per visą istoriją“. Kazachstano, Baltarusijos, Venesuelos, Bolivijos ir Kubos lyderiai taip pat pasveikino V. Putiną su pergale. Tačiau Vakarų lyderiai kol kas tyli. Rusijos prezidento rinkimai vyko didžiulio tarptautinio skandalo fone - Didžioji Britanija kaltina Rusiją dėl buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo. S. Skripalis buvo apnuodytas kovo 4 d. Anglijoje. Šis įvykis išprovokavo Didžiosios Britanijos atsaką - iš šalies išsiųsti 23 rusų diplomatai. Į Didžiosios Britanijos pusę stojo ir kitos Vakarų šalys. Rusija kaltinimus atmeta ir Didžiajai Britanijai atsakė tuo pačiu - iš šalies išsiuntė britų diplomatus.

Tai nėra vienintelis Kremliaus konfliktas su Vakarais. Tačiau nepaisant to, V. Putinas laimėjo dar vieną kadenciją. Kodėl Rusijos žmonės vėl už jį balsavo? Žurnalisto Iljos Barabanovo sutiktas bičiulis, pasigyręs, kad pirmą kartą gyvenime ketina dalyvauti rinkimuose, nepamiršo paminėti, kad balsuos už prezidentą V. Putiną – už tai, kad iki pat 2024-ųjų jis išliktų valdžioje. Savo apsisprendimą rinkimų debiutantas paaiškino gana keistai, bet vis dėlto logiškai. „Turėsiu bent šiokią tokią garantiją, kad po šešerių metų jis pagaliau pasitrauks“, – pasakė jis. Nuo tos akimirkos, kai V. Putinas buvo paskelbtas laimėtoju, imtas skaičiuoti dar vienos jo, kaip Rusijos prezidento, kadencijos laikas. Šįsyk šalies vadovo pareigos jam atitenka paskutinį kartą, nes daugiau nei dvi kadencijas iš eilės draudžia Rusijos konstitucija.

Tačiau kai kurie skeptikai abejoja, ar toks apribojimas sutrukdys ir po 2024-ųjų viešpatauti asmeniui, nuo 1999 metų rugpjūčio ėjusiam prezidento arba ministro pirmininko pareigas, rašo „Radio Free Europe“. „Niekas nesitiki, kad jis galutinai paliks tarnybą“, – sakė Maskvoje dirbantis analitikas, buvęs diplomatas Vladimiras Frolovas. Pasak analitikų, V. Putinui teks priimti kokį nors gudrų sprendimą, ne tik leisiantį patenkinti savo valdžios troškimą, bet ir garantuosiantį taip reikalingą visuotinį pripažinimą. Su kadencijų skaičiaus apribojimu V. Putinui teko susidurti ir anksčiau. Tada jo pasirinkta taktika pasiteisino kuo puikiausiai. 2008 metais, kai pats trečios iš eilės kadencijos siekti negalėjo, jis surengė neformalias, tačiau įtampos kupinas potencialių savo pareigų perėmėjų varžybas ir iš visų kandidatų pasirinko Dmitrijų Medvedevą. Šiam tapus Kremliaus vadovu, V. Putinas laukė 2012-ųjų, kai vėl galės balotiruotis į prezidento postą, o tuo tarpu ėjo ministro pirmininko pareigas.

Šį kartą problema, ko gero, pasirodys kiek sudėtingesnė, mat atsiras ir kitų aplinkybių, neleisiančių V. Putinui grįžti į valdžią po keleto kitame poste praleistų metų. Kliūtimi, pavyzdžiui, gali tapti jo amžius. Dabar V. Putinui 65-eri. Tokių metų vyras Rusijoje jau ir taip laikomas nugyvenusiu vidutinę tikėtiną sau skirtą trukmę. Tačiau 2030 metais, kai V. Putinas vėl įstatymų numatyta tvarka galės kandidatuoti į šalies vadovo postą, jis jau bus 77-erių... Dėl šios priežasties kartoti anksčiau pasiteisinusią rokiruotę gali būti rizikinga. Verta priminti, kad ir tada daugelis rusų buvo nepatenkinti, matydami tai, kas vyksta: V. Putino ir D. Medvedevo grįžimo į buvusius postus operacija buvo sutikta 2011–2012 metais įvykusiais protestais. Tąsyk kilusį pasipiktinimą V. Putinas atlaikė, tačiau antrą kartą tokia pat gudrybė gali ir nesuveikti.

Prahos Tarptautinių santykių institute dirbantis veikalų apie Rusiją autorius Markas Galeotti teigia, kad V. Putinas pralaimės savo paties žaidimą, jei kandidatuoti į prezidento postą nutars tik 2030 metais. Vėlų kovo 18-osios vakarą, kai jau buvo aišku, kad užimamą postą pavyko išsaugoti, kalbėdamas su reporteriais V. Putinas pareiškė, kad 2030 metais prezidento rinkimuose nedalyvaus, o ir planų keisti konstituciją neturi – bent kol kas. M. Galeotti mano, kad ramios pensijos V. Putinas greičiausiai netrokšta, bet tenkintis kiek mažiau atsakingomis Rusijos valdymo pareigomis, ko gero, sutiktų – jei tai būtų įmanoma.

Vis dėlto per daug nutolti nuo valdžios taip pat gali būti pavojinga, nes tada V. Putinas negalėtų pakankamai kontroliuoti šalies, prarastų pripažinimą ir net nebūtų garantuotas dėl savo bei valdančiajam elitui priklausančių bendražygių saugumo. Kad ir kaip ironiškai beskambėtų, autoritariniai metodai, kuriais V. Putinas kone du dešimtmečius stengėsi sutvirtinti savo valdžią, poputinišką erą paverčia pavojinga ne tik jo bendražygiams, bet ir jam pačiam. Jo taktikos kritikai teigia, kad ignoruodamas teisinės valstybės pagrindus, pamindamas žmogaus teises ir neleisdamas funkcionuoti demokratinėms institucijoms, V. Putinas nebegalės pats kliautis tomis institucijomis (pavyzdžiui, teismais) ir tikėtis jų paramos jei valdžia vis dėlto išslystų iš rankų.

Pasak eksperto iš Carnegie centro Maskvoje, vadovaujančio Rusijos vidaus politikos tyrimų programai, Andrejaus Kolesnikovo, V. Putinui būtinas tam tikras saugumo tinklas, o kokią veiksmų strategiją jis pasirinks 2024 metais ir vėliau, lems ne vienas, o keletas veiksnių. Daugelis analitikų prognozuoja, kad V. Putinas gali siekti dviejų tikslų – užsiauginti sau pamainą ir pasirūpinti pačiam tinkama, be to, reikšminga vieta valdžios struktūroje. Vienas iš labiausiai tikėtinų V. Putino sprendimų, ko gero, būtų dar labiau sustiprinti vienos iš jo paties valdžią įtvirtinančių institucijų galias. Kalbama apie Valstybės tarybą. Tai patariamasis organas, į kurio sudėtį įeina vyriausieji įstatymų leidėjai, taip pat regionų ir partijų vadovai. Tinkamai ir savo nuožiūra pasirūpinęs šia institucija, V. Putinas pats galėtų stoti prie jos vairo, kai baigtų savo, kaip prezidento, karjerą. Įvedus tik nedideles konstitucijos pataisas, toks kelias garantuotų V. Putinui valdžią net ir nebūnant prezidentu.

Kremliaus stebėtojai sako, kad V. Putinas veikiausiai su entuziazmu žvelgia į Kinijos žengtą žingsnį, kuriuo iš konstitucijos buvo išbrauktas bet koks prezidentavimo kadencijų limitas. Toks įstatymų pakeitimas leidžia dabartiniam šalies lyderiui Xi Jinpingui neribotai likti valdžioje. V. Putinui panašaus rezultato galėtų pavykti pasiekti ir nesiimant tokių drastiškų pokyčių, todėl išlaikant labiau demokratiško politiko įvaizdį. V. Frolovas mano, kad V. Putinas laisvai gali suorganizuoti kokią nors iš pažiūros kitokią nei Kinijoje, bet iš esmės visiškai tokią pat operaciją, kurios galutinis tikslas būtų – užsitikrinti nesibaigiančią valdžią, nesvarbu, koks postas ją suteiktų.

Reikia naujo plano

Pastaruosius šešerius metus konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų gilėjo, tačiau V. Putino pozicijos po trečiosios kadencijos kur kas stipresnės nei 2012 m. dėl pagerinto jo kaip kartų lyderio įvaizdžio, didžiosios dalies savo įsitikinimams atsidavusios opozicijos įbauginimo ir veiksmų, kurių imtasi Rusijos didybei atgaivinti, o vienu ir šių žengtų žingsnių tapo Krymo aneksija. Paradoksalu, tačiau, anot analitikų ir Kremliui artimų šaltinių, svarbiausia į artimiausio periodo V. Putino darbotvarkę įtraukta nauja užduotis – parengti gelbėjimosi planą, rašo „The Guardian“. „Didžioji naujosios kadencijos idėja jam – rasti būdą įgyvendinti galios perdavimą, užtikrinsiantį saugumą jam ir pakankamai dideliam jį supančiam asmenų ratui. – teigė žurnalistas ir politikos apžvalgininkas iš Carnegie Maskvos centro Konstantinas Gaaze. – Manau, jis supras, kad paprasčiau tiesiog likti prezidentu iki gyvenimo pabaigos.“

Jo teigimu, politinis Kremliaus gyvenimas pastaruoju metu virtęs tikrų tikriausiu kovų lauku. 2007 m. V. Putinui Dmitrijų Medvedevą pasirinkus kaip laikiną įpėdinį elitas jautėsi galįs nesibaimindamas paremti pastarąjį ar su juo besivaržantį kandidatą, tačiau šiuo metu besitraukiančios ekonomikos ir dėl galimos valdžios perdavimo kovos manevrus atliekančio elito kontekste situacija atrodo kur kas aršesnė.

delfi.lt
2018-03-19

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/rinkimus-laimejusio-putino-laukia-nauja-uzduotis-kas-bus-toliau.d?id=77460201