Katalonijos vyriausybė: 90 proc. balsavusių nori atsiskirti

ispanijos.kaaraliusKatalonijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. dalyvavusių Madrido uždraustame referendume išreiškė palaikymą šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybei.  Katalonijos referendumas trumpai: 1. Katalonija - vienas iš 17 autonominių Ispanijos regionų 2. Spalio 1 dieną įvyko referendumas dėl šio regiono nepriklausomybės. 3. Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai šį referendumą yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.

4. Prieš referendumą centrinė valdžia į Kataloniją išsiuntė gausias policijos pajėgas. Kilus susirėmimams nukentėjo daugiau nei 700 žmonių. 5. Skelbiama, kad protestuotojai buvo apšaudyti guminėmis kulkomis. Trys jų esą sužeisti labai rimtai. 6. Katalonijos nepriklausomybės siekiančiųjų lyderiai buvo pažadėję skelbti nepriklausomybę, jeigu „taip“ balsai laimės. Susiję straipsniai: Ispanijos premjeras: referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo  (280) C. Puigdemontas: Katalonija jau laimėjo kovą dėl suvereniteto  (31) 7. Dėl Katalonijos lyderių ir centrinės valdžios priešpriešos Ispaniją apėmė viena rimčiausių politinių krizių nuo diktatoriaus generolo Francisco Franco diktatūros pabaigos prieš keturis dešimtmečius.

 Dauguma palaikė nepriklausomybę Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as pirmadienį, po centrinės valdžios uždrausto referendumo, pareiškė, kad jo regionas laimėjo teisę atsiskirti nuo Ispanijos, nes 90 proc. rinkėjų išreiškė tam palaikymą. Tuo tarpu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy sekmadienį pareiškė, kad plebiscitas buvo užblokuotas, ir teigė, kad „referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo“. Madridas šį referendumą paskelbė „farsu“. Katalonijos profesinės sąjungos ir asociacijos savo ruožtu antradienį visame regione planuoja rengti streiką dėl „sunkių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų“, ragindamos žmones išeiti į šio turtingo regiono gatves.

 Daug kur, mėginant sustabdyti plebiscitą dėl nepriklausomybės, kilo susirėmimų su riaušių policija, per kuriuos secesijos šalininkai buvo mušami ir spardomi. Kaip pranešama, per susirėmimus nukentėjo 844 žmonės ir 33 pareigūnai. Susirėmimai Katalonijoje sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, o įtampa tarp M. Rajoy vyriausybės ir Katalonijos lyderių pasiekė didžiausios politinės krizės per kelis dešimtmečius lygį. Ispanijos premjero teigimu, šis balsavimas „tik sėjo susiskaldymą, stūmė piliečius į konfrontaciją ir skatino išeiti į gatves“. Vis dėlto jis pridūrė, kad durys deryboms dėl didesnės regiono autonomijos tebėra atviros. Referendumas buvo surengtas nepaisant Madrido grasinimų persekiojimu ir baudžiamaisiais kaltinimais; tūkstančiai katalonų reiškė savo nepasitenkinimą skanduodami „Votarem“ (Balsuosime). „Šią vilties ir kančių dieną Katalonijos piliečiai laimėjo teisę į nepriklausomą valstybę respublikos pavidalu“, – pareiškė C. Puigdemont’as, užsidarius rinkimų apylinkėms.

Komentuodamas policijos šiurkštų elgesį su protestuotojais, jis paragino Europos Sąjungą liautis žiūrėjus „į kitą pusę“. Per spaudos konferenciją regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad į klausimą „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe respublikos pavidalu?“ 2,02 mln. rinkėjų – kiek daugiau nei 42,3 proc. balso teisę turėjusių katalonų – atsakė „Taip“. Jis teigė, kad tokią nuomonę išsakė 90 proc. visų balsavusiųjų. Tuo tarpu 7,8 proc. rinkėjų buvo nusiteikę prieš nepriklausomybės idėją. Dar 2 proc. rinkėjų balsadėžėse paliko tuščius biuletenius, o 0,5 proc. balsalapių buvo negaliojantys, teigė J.Turullas.

Užsibarikadavę balsavietėse rinkėjai

Policininkai mušė žmones guminėmis lazdomis ir šaudė guminėmis kulkomis, vaikydami minias, mėginusias neįleisti pareigūnų į balsavimo apylinkes Barselonoje ir kituose regiono miestuose. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip policininkai už plaukų tempia balsuotojus iš balsaviečių, stumia žmones nuo laiptų ir puola katalonų ugniagesius, mėginusius apsaugoti balsavimo apylinkes. „Jie jėga atėmė balsadėžes... ir tiesiog atėmė jas iš mūsų, kol giedojome Katalonijos himną „Els Segadors“ ir skandavome „tegyvuoja demokratija“, – sakė vienos balsavimo apylinkės Barselonoje pareigūnas Marcas Carrasco.

 Referendumo įstatymas numato, kad daugumai piliečių išsakius pritarimą nepriklausomybei, regiono vyriausybė turėtų įvykdyti rinkėjų valią, tačiau kol kas neaišku, ar ji taip ir padarys. Praėjusią savaitę Madridui ir aukščiausiosios instancijos teismui paskelbus, kad šis balsavimas prieštarauja Konstitucijai, policijai buvo įsakyta konfiskuoti referendumo biuletenius, sulaikyti pagrindinius plebiscito organizatorius ir uždaryti tinklalapius, reklamuojančius balsavimą. Tūkstančiai žmonių sekmadienį paryčiais susirinko prie balsavimo apylinkių. Kai kurie asmenys buvo visą naktį užsibarikadavę balsavietėse, kad užtikrintų, jog išaušus ten galėtų ateiti rinkėjai.

„Nepagrįstas smurtas“

 Riaušių policija taip pat išdaužė stiklines duris ir įsiveržė į sporto centre įkurtą balsavimo apylinkę netoli Žironos, kur turėjo balsuoti C. Puigdemont’as. Tačiau vietos vyriausybė nurodė, kad Katalonijos prezidentas savo balsą atidavė gretimame Korneljos de Terio mieste. Ispanijos policijos veiksmais itin piktinosi ne tik Katalonijos lyderiai, bet ir užsienio politikai, įskaitant Nicolą Sturgeon, vadovaujančią atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos siekiančiai Škotijos nacionalinei partijai (SNP). Be kita ko, Ispanijos futbolo lygai atsisakius atidėti „Barcelona“ ir „Las Palmas“ futbolo rungtynes, jos sekmadienį vyko už uždarų durų. Visgi kai kur referendumas vyko taikiai.

 Šalia vienos Barselonos mokyklos būriavosi minia žmonių, tarp kurių buvo pagyvenusių asmenų neįgaliojo vežimėliuose bei šeimų su mažais vaikais. Prie tos balsavimo apylinkės nebuvo policijos, taigi žmonės galėjo ramiai atiduoti savo balsus. „Aš balsavau“, – džiūgavo vienas rinkėjas. „Nors susidūrėme su problemomis, taip laisvai balsuoti teikia didelių vilčių; esu labai laimingas. Galiu ramiai numirti“, – sakė 79 metų rinkėjas Jose Masas Ribasas. Nors katalonai neturėjo vienos nuomonės dėl nepriklausomybės, dauguma jų norėjo išspręsti šį klausimą legaliu ir teisiškai įpareigojančiu referendumu. Katalonija kontroliuoja savo švietimo, sveikatos apsaugos bei gerovės sistemas, tačiau regiono valdžia skundžiasi, kad Madridui moka daugiau mokesčių nei gauna lėšų iš centrinės valdžios. Nepasitenkinimas dėl to buvo viena iš priežasčių, paskatinusi atsiskyrimo nuo centrinės valdžios idėją.

delfi.lt
2017-10-02

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/katalonijos-vyriausybe-90-proc-balsavusiu-nori-atsiskirti.d?id=75924699