E. Macronas – kas jis ir ką jo pergalė reiškia Prancūzijai ir Europai?

japonijPrancūzija turi naują prezidentą. Tai – centristas Emmanuelis Macronas. 39-erių politikos naujokas smarkiai sukrėtė Prancūzijos politines padanges – sekmadienį prancūzai patikėjo savo šalies ateitį būtent jam. Ir prezidentu jis sugebėjo tapti be didesnės politinės patirties ir už nugaros neturėdamas jokios galingos partijos.



 E. Macrono įkurto judėjimo pavadinimas - „En Marche!“ (liet. „Pirmyn!“), puikiai apibūdina šį ambicingą vyrą – tai žmogus „judesyje“, rašo bbc.com. „Mano tikslas nėra suvienyti dešinę ir kairę, mano tikslas – suvienyti Prancūzijos žmones“, - yra sakęs E. Macronas.

Dirbo bankininku

 Po ketverių metų darbo investicijų bankininku „Rothschild&Cie“ banke, kur jis tapo asocijuotu partneriu, E. Macronas pirmą kartą paragavo vyriausybinio darbo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o kabinete.  Ir nors jo varžovė rinkimuose – Marine Le Pen – pavadino jį „Hollande’o klonu“, E. Macronas drąsiai užėmė vietą politiniame centre ir taip už savo nugaros paliko socialistus ir respublikonus – dešimtmečius Prancūziją valdžiusį politinį elitą. Nepaisant to, kad nemažai Prancūzijos rinkėjų išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjunga, jis aktyviai pasisakė už Europos integraciją. ES rinka yra gyvybiškai būtina vangiai Prancūzijos ekonomikai atsigauti - teigė jis.

Gaivaus oro gurkšnis verslui

 Prieš tapdamas Prancūzijos ekonomikos ministru 2014 metais, E. Macronas dirbo prezidento Hollande’o ekonominės politikos patarėju. Nors prieš tai buvo mažai žinomas, greitai jis išgarsėjo kontroversišku „Macrono įstatymu“ - reformomis, kurios leistų parduotuvėms atsidaryti sekmadieniais ir panaikintų reguliavimą tam tikriems pramonės sektoriams. Šis įstatymas buvo prastumtas tuometinio Prancūzijos premjero Manuelio Vallso, nepaisant didžiulių protestų ir pasipriešinimo partijos viduje. Daugeliui iš Prancūzijos verslo bendruomenės jis tapo gaivaus oro gurkšniu, pasiūlydamas verslui palankius pokyčius su tikslu paskatinti ekonomikos augimą. E. Macronas kovojo už skaitmeninius startuolius ir skatino tolimųjų reisų autobusų rinkos plėtrą.

 Įspūdingas iškilimas

 Tačiau nereikėtų pamiršti, kad E. Macronas yra politinis naujokas – jis niekada prieš tai nedalyvavo rinkimuose ir nedaug ką išmano apie spalvingą Prancūzijos politikos virtuvę. Gimęs Prancūzijos šiaurėje, Amjeno mieste, E. Macronas mokėsi prestižinėje Paryžiaus vidurinėje mokykloje „Lycee Henri IV“. Abu jo tėvai buvo gydytojai. Vėliau jis studijavo filosofiją Paryžiaus Ouest Nanterre universitete, taip pat mokėsi Paryžiaus prestižinėje Nacionalinėje administracijos mokykloje (ENA). ENA tradiciškai yra aukščiausių Prancūzijos valstybės pareigūnų inkubatorius.

 Pirmą kartą E. Macronas sutiko F. Hollande’ą 2006 metais ir nepaisant to, kad jam prie širdies buvo centro-dešinė, jis jautėsi gerai ir su socialistais. Tačiau jis niekada nebuvo išrinktas į parlamentą. Pirmą kartą jis pritraukė visuomenės dėmesį 2007 metais, kai vedė savo buvusią dramos būrelio mokytoją Brigitte Trogneux, vyresnę už jį 24 metais. Ji buvo cituojama „Paris Match“ žurnale: „Būdamas 17 metų, Emmanuelis man pasakė: kad ir ką bedarytum, aš tave vesiu!“ Brigitte buvo gana ryškiai matoma visos prezidento rinkimų kampanijos metu. Žiniasklaida skelbė, kad ji netgi rašo savo vyrui kalbas ir yra viena svarbiausių jo patarėjų. Asmeninės politinės ambicijos E. Macrono galvoje atsirado labai greitai ir jo pozicija vyriausybėje susvyravo jau 2016 metų balandžio mėnesį, kai jis įkūrė „En Marche!“ judėjimą. F. Hollande’as pagrasino jam atleidimu. „Jeigu negerbi taisyklių, tau čia vietos nėra“, - pasakė prezidentas.

 Užsitraukė darbininkų rūstybę

Protesto metu, kurį birželį organizavo Prancūzijos Visuotinė darbo konfederacija, E. Macronui buvo liepta „dingti“ ir jis buvo apmėtytas kiaušiniais po to, kai pasakė vienam protesto dalyviui: „geriausias būdas sau leisti nusipirkti kostiumą yra dirbti“. Jis atsistatydino rugpjūtį ir pradėjo ruoštis prezidento rinkimams. Rinkimų kampanijos metu jis ne kartą susidurdavo su įpykusiais darbininkais. Jis buvo nušvilptas ir smarkiai sukritikuotas „Whirlpool“ gamykloje savo gimtajame mieste Amjene – po to, kai jo varžovė M. Le Pen pozavo asmenukėms su darbininkais prie gamyklos vartų.

 Imsis reformų

 Jo judėjimas „En Marche!“ dabar skaičiuoja daugiau nei 200 tūkst. rėmėjų. E. Macronas išvystė platformą, kurioje derinamos viešos investicijos su verslui palankia politika. Viena jo idėjų yra planai jauniems darbuotojams Prancūzijoje atsisakyti 35 valandų darbo savaitės. „Kai esi jaunas, 35 valandos nėra pakankama. Tu nori dirbti daugiau ir išmokti daryti savo darbą“, - sako jis. Vyresni darbuotojai, pasak jo, turėtų turėti galimybę pasirinkti trumpesnę darbo savaitę. Jam puikiai sekasi pasirodymai scenoje ir jam jau pavyko pritraukti lojalių rėmėjų. Prieš antrąjį rinkimų turą jį parėmė ne tik dabartinis Prancūzijos prezidentas F. Hollande’as, bet ir ES lyderiai, ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama.

 Be savo gebėjimo laviruoti politiniuose vandenyse, jis parodė sugebėjimą suvaldyti kalbas ir įžeidinėjimus apie savo privatų gyvenimą. Atmesdamas kalbas apie tai, kad turi romaną su kitu vyru, jis savo rėmėjams pareiškė, kad jo žmona Brigitte „yra nuolat šalia jo, nuo ryto iki vakaro, ir dabar ji svarsto, kaip fiziškai jis galėtų tai padaryti“.

M. Le Pen pripažino pralaimėjimą

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės. M. Le Pen pripažino pralaimėjusi, bet pareiškė, kad šių rinkimų rezultatai yra „istoriniai, itin svarūs“ jos vadovaujamam Nacionaliniam frontui (FN). Trumpame pranešime M. Le Pen nurodė, kad paskambino E. Macronui ir palinkėjo jam sėkmės kovojant su „milžiniškais iššūkiais“. Ji pridūrė, kad ves FN į birželį vyksiančius parlamento rinkimus. E. Macronas sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo pergalė išreiškia „viltį“ ir „naują skyrių“ Prancūzijai. „Šį vakarą mūsų ilgoje istorijoje prasideda naujas skyrius. Noriu, kad jis būtų vilties ir atsinaujinusio pasitikėjimo skyrius“, – pridūrė jis. E. Macronui pavyko atremti didelį ultradešiniosios stovyklos iššūkį per balsavimą, laikomą itin svarbiu susiskaldžiusios šalies ir visos Europos ateičiai.

delfi.lt
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/world/e-macronas-kas-jis-ir-ka-jo-pergale-reiskia-prancuzijai-ir-europai.d?id=74571526
2017-05-08