L.Pernavas didžiuojasi mažėjančiu nusikalstamumu, nors policijos skaičiai – toli nuo realybės

pdPastarosiomis dienomis generalinis policijos komisaras Linas Pernavas aiškina, kad Lietuvoje nusikalstamumas mažėja. Tačiau tai toli nuo tiesos, nes jis remiasi tik registruoto nusikalstamumo skaičiais, kurie nerodo realios situacijos, o tik atskleidžia, kiek nusikalstamų veikų užregistruoja policija. Anot mokslininkų, šis skaičius rodo ne mažėjantį nusikalstamumą, bet prastėjantį policijos darbą arba mažėjantį gyventojų pasitikėjimą pareigūnais, o tuo metu nusikaltėliai nėra gaudomi ir persekiojami.
 
 
 
 
„Per 10 metų nepilnamečių padarytų nusikaltimų ar nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 3,5 karto. Tų nusikalstamų veikų yra mažiau“, – laidoje „Delfi diena“ praėjusią savaitę aiškino L.Pernavas. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje apskritai smarkiai mažėjo nusikalstamumas.
Tačiau mokslininkams ir teisės ekspertams tokie generalinio komisaro pareiškimai kelia juoką, mat realios nusikalstamumo situacijos, pasak jų, šie skaičiai neparodo, tai atskleidžia tik tai, kiek policija užregistruoja nusikaltimų. „Mūsų policija iki šiol registruotą nusikalstamumą suvokia kaip tikrąjį, stengiasi jį parodyti kuo įmanoma mažesnį ir net džiaugiasi, kai jis mažėja. Nors faktiškai tai – nesąmonė, mažėjimas – nieko gero, – 15min sakė kriminologas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas. – Tai reiškia, kad žmonės mažiau pasitiki teisėsauga, mažiau kreipiasi, pati policija mažiau intensyviai dirba.“

Realus nusikalstamumas didesnis šimtus kartų? Pažvelgus į Lietuvoje registruoto nusikalstamumo skaičius, jie išties mažėja. Nuo 2006 metų buvo užregistruojama maždaug 80 tūkst. nusikalstamų veikų, o štai vadovauti stojus L.Pernavui šie skaičiai drastiškai krito ir pasiekė Lietuvoje dar neregėtas žemumas. Anot G.Sakalausko, Lietuvoje šiandien dar gajus sovietmečio mitas, kad registruotas nusikalstamumas išvis ką nors parodo apie kriminogeninę šalies situaciją. Jis atkreipia dėmesį, kad mažėja absoliučiai visų nusikalstamų veikų skaičius – tiek smurtinių, tiek turtinių, tiek ekonominių. „Kriminologija aiškina, kad natūraliai taip negali būti, kai staiga visko yra daug mažiau nei buvo prieš tai“, – sako jis.

Mokslininkas pateikia paprastą pavyzdį, parodantį, kiek realus nusikalstamumas skiriasi nuo to, ką registruoja teisėsaugos įstaigos. Štai „Transparency International“ atliekamo korupcijos tyrimo metu žmonių klausiama: ar esate davęs kyšį per paskutinius metus? „2016 metais 16 proc. sakė, kad davė kyšį. Nuo suaugusių žmonių tai yra maždaug 200 tūkst. Lietuvos gyventojų Taigi, įsivaizduokite, vien 200 tūkst. kyšio davimo atvejų, palyginus su 60 tūkst. viso registruoto nusikalstamumo. Matome, vien pagal vieną nusikalstamumo rūšį, kiek jo daugiau“, – pavyzdį pateikė G.Sakalauskas. Beje, 2016 m. dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu pradėti 83 tyrimai.  Jis užsimena, kad dalį sumažėjusio registruoto nusikalstamumo galima paaiškinti Baudžiamojo kodekso (BK) pokyčiais: pastaraisiais metais net keliskart pakelta pavogto turto suma, kai pradedamas baudžiamasis persekiojimas. Bet šie BK pasikeitimai geriausiu atveju paaiškintų 10 tūkst. pradingusių registruotų veikų, o jų, lyginant su 2014 m., pradingo net 24 tūkst. Beje, tuo metu kriminalizuotas vairavimas išgėrus, kas statistiką papildė dar maždaug 6 tūkst. lengvai ištiriamų nusikaltimų. Kitą kartą, kai man išmuš langą, aš tikrai nesikreipsiu į policiją.

„Kur dingo kiti nusikaltimai, paaiškinti yra labai sudėtinga. Aš susiečiau su registravimo problemomis. Domėjausi ministerijoje, kas nutiko, man paaiškino – keitėsi programos ar registravimo tvarka. Ir greičiausiai tai grynai susiję su registravimo pasikeitimais. Kiek jie daromi sąmoningai, kiek ne, neaišku“, – svarstė kriminologas. Prokuroras pats susidūrė su nenoru tirti Prokuroras Egidijus Motiejūnas 15min pasakojo asmeniškai susidūręs su policijos nenoru tirti smulkaus nusikaltimo, kai buvo išdaužtas jo langas ir pavogtas dokumentas. „Policija atvažiavo, reikėjo paprakaituoti, kad jie pradėtų kažką. Kitą kartą, kai man išmuš langą, aš tikrai nesikreipsiu į policiją“, – pasakojo E.Motiejūnas. Jis aiškino, kad policija, gavusi pranešimą apie vagystę ar net užpuolimą, bet galiausiai nesulaukusi nukentėjusiojo pareiškimo, kartais tyrimo ir nepradeda.

 „Gautas pranešimas iš ligoninės, kad pilietis atvežtas 3 nakties. Pasakė, kad išeinant iš kavinės gavo per galvą ir nieko nežino. Jam paskambina, neranda, telefonas nenurodytas ir baigiama. Bet ar čia nepadarytas nusikaltimas? – svarsto E.Motiejūnas. – Jei pilietis kreipiasi, vaizdo įrašo nėra ir kitą dieną jis gauna pranešimą: labai apgailestaujame, byla sustojo. O pagrindas – aplink nėra vaizdo įrašų. Ar kitą kartą pilietis kreipsis į policiją? Tokiu būdu sustabdome pareiškimų rašymą.“ Anot jo, iš dalies policija teisi. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur beveik visi automobiliai apdrausti, žmonės kviečia policiją tik siekdami pažymos, kuri leis gauti draudimo išmoką. „Bet aš norėčiau, kad vagys nevogtų. Pavyzdžiui, mašinos lempą pavogė, „Kasko“ draudimas yra, policija išduoda pažymą, viskas. Žmogus patenkintas, jam atlygins žalą, policijai nereikia ieškoti. Bet nusikaltėlis nenubaustas, jo neieškoma, net nebandoma ieškoti“, – sakė prokuroras.

Ar statistika manipuliuojama sąmoningai? Įdomi detalė, prieš keletą metų Didžiąją Britaniją sukrėtė skandalas, kai paaiškėjo, kad vadovai nurodydavo pareigūnams registruoti kuo mažiau nusikaltimų. Taip jie bandė įtikti politikams, kalbantiems apie nusikalstamumo mažinimo būtinybę. Pasitelktos technikos buvo įvairios, bet gana paprastos. Pirmiausia, įkalbinėti aukas nerašyti pareiškimo. Sunkūs nusikaltimai buvo registruojami kaip lengvesni, pavyzdžiui, plėšimas kvalifikuotas kaip vagystė, o dalis vagysčių nurašyta kaip prarasti daiktai. Išaiškėjo, kad ketvirtadalis pranešimų apie išprievartavimus pradingdavo, tyrime aklavietę pasiekę ir įrodymų pritrūkę pareigūnai nebesigilindami priimdavo sprendimą, kad auka išsigalvojo kaltinimus. Yra įrodymų, kad panašios taktikos naudotos ir Lietuvoje. 15min jau anksčiau rašė apie tai, kaip prokurorai po patikrinimo 2017 m. nustatė dešimtis atvejų, kai policija, gavusi pranešimus apie vagystes ir net užpuolimus, net nebandė tirti šių nusikaltimų. Tiesa, pati policija tvirtina, kad tai buvo ne sisteminiai, o pavieniai atvejai. Visgi 15min kalbinti prokurorai tvirtino, kad ši situacija nepasikeitė ir nebuvo sprendžiama.

Portalas delfi.lt šių metų pradžioje plačiai aprašė atvejį, kai primuštas buvęs kalinys iš atvykusių pareigūnų sulaukė pasiūlymo atnešti pareiškimą tuomet, kai pats susiras užpuolikus. Ar išties nusikalstamumo statistika gali būti manipuliuojama siekiant parodyti neva sėkmingą policijos darbą? Palyginus su Švedija – mes užregistruojame 7 kartus mažiau nusikaltimų. Anot G.Sakalausko, Vakarų šalyse tikrajam nusikalstamumui tirti pasitelkiami viktimologiniai tyrimai. Paprastai gyventojų klausiama, ar jie yra nukentėję nuo nusikaltimų, taip galima išsiaiškinti, kiek nusikaltimų lieka neužregistruota. Lietuvoje tokie tyrimai paskutinį kartą atlikti prieš maždaug dešimtmetį. „Bet kokioje Vakarų šalyje, Vokietijoje, Britanijoje, kai pateikiama nusikalstamumo ataskaita, pirmame puslapyje parašyta: mes turime tiek registruotų veikų, bet žinome, tai – tik nedidelė dalis. Nes dalis nukentėjusių žmonių nesikreipia į teisėsaugą, žmonės nepasitiki, žmonės su policija nenori turėti reikalų. Iškart pripažįstama, kad registruotas nusikalstamumas nėra lygus tikram nusikalstamumui“, – pasakoja mokslininkas.

 Beje, G.Sakalauskas prieš keletą metų atliko tyrimą, kur palygino registruotą nusikalstamumą Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Rezultatas buvo stebinantis. Vakaruose užregistruojama 3-5 kartus daugiau nusikaltimų. „Palyginus su Švedija – mes užregistruojame 7 kartus mažiau nusikaltimų. Mes nematome tikrosios policijos veiklos apimties. Švedijoje registruojama 15 tūkst. nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų, pas mus – 2 tūkst. veikų“, – dėsto jis. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad analogiška situacija yra ir su nusikaltimų ištyrimo statistika, pastaraisiais metais jis pastebimai išaugo, beje, ką ir žadėjo padaryti generalinis komisaras, pradėdamas reformą. Anksčiau šis rodiklis daugmaž atitiko Vakarų valstybių vidurkį, siekė 35-40 proc. Pernai jis pasiekė įspūdingus 65 proc.

„Dar prieš porą metų buvo numatyta, kad ištyrimo procentas kasmet padidėtų po 1 proc. Jei turime 62 proc., tai reiškia, po 40 metų turėtų būti ištiriamos visos veikos. Tai yra absurdas. Jokioje Vakarų šalyje ištyrimas nėra svarbus rodiklis. Kiekvienam aišku: neregistruok beviltiškų atvejų, registruok tik tuos, ką lengva ištirti, ir tą procentą didinsi. Arba registruok viską ir būsi kvailas, pamatysi, kad ištyrimas labai sumažės, – aiškina mokslininkas. – 2011 buvo suintensyvintas smurto artimoje aplinkoje atvejų tyrimas ir atsirado 10 tūkst. naujų veikų, kur viskas labai aišku. Kadangi buvo tiek daug lengvai ištiriamų veikų, jos labai stipriai pakėlė bendrą ištyrimo rodiklį. Ir tada policija, prokuratūra džiaugėsi, kad jie ištiria daugiau. Tai visiškas akių dūmimas. Tai nieko nerodo apie pačią policijos ar prokuratūros veiklos kokybę.“ Tai yra absurdas. Jokioje Vakarų šalyje ištyrimas nėra svarbus rodiklis. Jei išties Lietuvoje manipuliuojama statistika, tai, anot mokslininko, sukuria dvi problemas. Pirmoji – mes nežinome tikrosios policijos veiklos apimties, antroji – mažėja gyventojų pasitikėjimas teisėsauga.

Beje, nors pasitikėjimas rekordiškai aukštas ir pati policija tvirtina, kad ja pasitiki net 75 proc. žmonių, tai gali kelti šiek tiek abejonių. Štai naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad policija pasitiki 59 proc. žmonių. Be to, apklausos rodo, kad rekordiškai daug žmonių jaučiasi saugūs. Tačiau vėlgi, kiek tai yra realiai geresnės policijos veiklos, o kiek tik sėkmingų viešųjų ryšių darbo nuopelnas – lieka atviras klausimas. Mat 15min jau anksčiau skelbė, kad lietuviai ilgą laiką be jokio pagrindo rekordiškai bijojo nukentėti nuo nusikaltimų, tad šio skaičiaus mažėjimas – tiesiog natūralus pokytis.

Policijos departamentas (PD), paklaustas, apie priežastis, kodėl drastiškai mažėja nusikalstamumas, paminėjo jau aptartą vagysčių dekriminalizavimą. „Tai  turėjo didelę įtaką, nes nusikalstamų veikų struktūroje vagystės sudaro nemažą dalį. 2018 m., pvz., vagystės sudarė 27 proc. registruotų nusikalstamų veikų, o 2014 m. – 39,5 proc.“, – rašoma PD atsakyme. PD priduria, kad įtakos turėjo ir mažėjęs gyventojų skaičius. Vis dėlto 2006 metais nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 2414, o 2018 m. šis skaičius siekė jau 2064. „Nusikalstamumo mažėjimui įtakos turėjo nuo 2016 m. pradėjęs didėti teritorijoje dirbančių policijos pareigūnų ekipažų skaičius, prevenciškai veikia gerėjantys nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai“, – tvirtina PD.

Taip pat užsimenama, kad įtakos pareiškimų apie nusikaltimus skaičiui turėjo ir sudėtingas teisinis reguliavimas, kai nuo vagystės ar užpuolimo nukentėję žmonės privalo rašyti pareiškimą. „Ne visais atvejais asmenys, pranešę apie jų atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, pasiryžta dalyvauti ilgoje biurokratinėje procedūroje (įskaitant papildomą liudijimą teisme) ir pateikti skundą, kaip tai numatyta BPK“, – rašo policija. Kaip priežastį policija mini ir gerėjančią ekonominę situaciją. „Asmenys, praradę sąlyginai (pagal jų pragyvenimo lygį) nedidelės vertės daiktą, nepraneša apie tai policijai“, – rašo PD.

2019-06-05
15min.lt

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/l-pernavas-didziuojasi-mazejanciu-nusikalstamumu-nors-policijos-skaiciai-toli-nuo-realybes-59-1115956?fbclid=IwAR0QAUBMAh-h73HYaW3wyGv0A8U9vOB4VHDlU5H16ep4zOEFiOqlAn9TITE&;copied