Lietuvoje pastebima nauja migracijos tendencija

klaipedaLietuvoje pastebima nauja migracijos tendencija – gyventojai keliasi į kaimo vietoves aplink sostinę ir uostamiestį. Tų miestų savivaldybių gyventojai jaunėja.  Kaip žurnalistams prieš Seimo Migracijos komisijos posėdį teigė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė, per penkerius metus, 2012-2016 metų laikotarpiu, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 155,7 tūkstančio.
Per pastaruosius penkerius metus gyventojų skaičius sumažėjo 55 savivaldybėse. „Didžiausią sumažėjimą lėmė tarptautinė neto migracija, kuri sudarė 66 proc. gyventojų sumažėjimo, 39 proc. sudarė natūrali gyventojų kaita“, - sakė V. Lapėnienė. Statistikos departamento vadovė pastebėjo, kad gyventojai išvažiuoja ne tik į kitas šalis, bet ir migruoja šalies viduje. Nuo 2012 metų kasmet nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeitė apie 2 proc. šalies nuolatinių gyventojų.  „Didėja tendencija, kad gyventojai migruoja ne į miestą, bet į kaimo vietovę, bet reikia suprasti, kad jie migruoja į aplinkinius didžiųjų miestų rajonus – Vilniaus rajoną, kur kuriasi gyvenvietės.

 Net žiūrint į gyventojų amžiaus sudėtį, jei bendrai stebime Lietuvos gyventojų senėjimo tendenciją, tai Vilniaus, Klaipėdos rajonų, kur yra judėjimo tendencija, savivaldybių gyventojai yra jaunesni“, - sakė V. Lapėnienė. Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių gyvena Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybėse, o mažiausiai vyresnio amžiaus žmonių gyvena Neringos ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Atlyginimai skiriasi šimtais eurų Statistikos departamento vadovė atkreipė dėmesį, kad didžiausias darbo užmokestis yra Vilniaus apskrityje, tačiau per penkerių metų laikotarpį jo didėjimas čia buvo mažiausias. „Matyt, jis yra pasiekęs tam tikrą lygį, kur didėjimas jau yra įgavęs ribą. Jei žiūrėtume visos šalies savivaldybių mastu, tai mažiausiai gyventojai uždirbo Zarasų ir Kalvarijų savivaldybėse, kur atlyginimas nesiekė 600 eurų. Jeigu palygintume atotrūkį tarp Zarasų ir Vilniaus miesto savivaldybės, 2017 m. antro ketvirčio duomenimis, atotrūkis sudarė 370 eurų“, - sakė V. Lapėnienė.

 Pasak Statistikos departamento vadovės, ten, kur yra mažiausias darbo užmokestis, ten yra didžiausias nedarbo lygis, ir ten yra didžiausia dalis pašalpų gavėjų. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2012 iki 2017 metų antro ketvirčio darbo užmokestis sparčiausiai augo 2016 metais, ir per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 8,4 proc., tai yra 60 eurų. Neto jis išaugo 8,7 proc., tai yra 48,4 euro. Šių metų antrą ketvirtį, palyginti su 2012 metais, bruto darbo užmokestis labiausiai išaugo Šiaulių ir Kauno apskrityse. Pagal savivaldybes jis sparčiausiai dėjo Neringos savivaldybėje ir Trakų, Ignalinos, Šiaulių bei Vilniaus rajonų savivaldybių darbuotojams, o lėčiausiai augo Visagino savivaldybėje ir Lazdijų, Akmenės, Pakruojo bei Klaipėdos rajonų savivaldybėse. 2017 metų antrą ketvirtį Zarasų, Kalvarijos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse neto darbo užmokestis nesiekė 500 eurų, o 25 savivaldybėse jis buvo 500-540 eurų, o vienuolikoje savivaldybių – didesnis nei 620 eurų. Šiuo laikotarpiu Vilniaus, Klaipėdos, Kauno miestų savivaldybėse darbuotojų darbo užmokestis viršijo šalies vidurkį.

delfi.lt
2017-10-02

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvoje-pastebima-nauja-migracijos-tendencija.d?id=75886385