Gaisras, apie kurį pasakos anūkams

gaisrasGaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ jau keletą dienų prikaustė Lietuvos dėmesį. Didelės ugniagesių gelbėtojų pajėgos, sudėtingas priėjimas prie gaisro židinio ir kelios varginančios bei gąsdinančios dienos alytiškiams – vis tik su šia krize ugniagesiai susitvarkė profesionaliai.
 
 
 
„Ugniagesiu gelbėtoju dirbu jau virš dvidešimt metų ir tai patektų į mano didžiausių gesintų gaisrų penketuką. Kai kurie ugniagesiai tokio gyvenime nėra gesinę ir gal net anūkams apie jį pasakos“, – sako Kauno miesto 5-osios komandos ugniagesys gelbėtojas ir į LTPF įeinančios Kauno ugniagesių ir gelbėtojų profesinės sąjungos narys Eimantas Muliuolis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija domėjosi, kaip sekėsi gesinti gaisrą ir, ar žinant sudėtingą ugniagesių gelbėtojų situaciją daugelyje savivaldybių ir nepakankamą jų aprūpinimą, nekilo papildomų rizikų?

„Gesinti atvažiavome iš Kauno miesto ir mūsų komanda yra viena geriausiai aprūpintų regione. Dėl to nesiskundžiame nei dėl prasto techninuo aprūpinimo, nei dėl žmonių trūkumo. Taip, šiuo metu ugniagesiai už papildomas dirbtas valandas gauna laisvadienius, nes trūksta pinigų mokėti už viršvalandžius ir dėl to kai kur kyla bėdų dėl žmonių trūkumo, bet mūsų pamainoje dirba palyginti daug žmonių – 16. Jei 3-4 nebūna, nepajaučiame. Vis tik ten, kur dirba 6-8, tikiu, dėl to kyla bėdų“, – paaiškina E.Muliuolis.

Jis sako, kad gesinimas organizuotas tvarkingai, o ugniagesiai gelbėtojai (pagal tokį gaisro lygį jų iškviesta apie 50-60) dirbo profesionaliai. Pasak jo, didžiausia problema – netinkama prevencija, kai nutarta sukrauti tiek daug padangų, t. y. degių medžiagų, į vieną vietą. Taip pat žmonėms bent iš pradžių trūko informacijos: „Juk dūmai ėjo ir aplinkinių kaimų gyventojus galėjo anksčiau informuoti. Aišku, gal niekas nesitikėjo, kad šis gaisras bus toks sudėtingas ir jį reikės taip ilgai gesinti“.

Nors ugniagesiai gelbėtojai neretai turi naudotis – švelniai tariant – ne pirmos jaunystės įranga ir gaisrinėmis mašinomis, bet, pasak E.Muliuolio, šis aspektas jokio svarbaus vaidmens nevaidino: „Net jei visų gaisrą Alytuje gesinusių ugniagesių technika būtų pati moderniausia, tai eigos nebūtų pakeitę. Tai labai didelis pastatas, viskas degė po stogu ir priėjimas buvo itin sudėtingas. Realiai reikėjo laukti, kol sugrius stogas“.

Galima pasidžiaugti, kad šįkart tinkamai rūpintasi ugniagesių gelbėtojų poreikiais: supratus, kad gaisras nebus lengvai užgesintas, jiems užtikrintas maitinimas, atvežta geriamojo vandens ir pristatytas biotualetas.

LTPF didžiuojasi darbą profesionaliai atlikusiais kolegomis, kurių atsidavimas ir narsa yra sektinas pavyzdys visiems. Vis dėlto primename, kad daug savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai dirba itin sudėtingomis sąlygomis ir jiems stipriai trūksta lėšų tinkamai technikai ir dirbančių žmonių. Pavyzdžiui, vien šiems metams užbaigti savivaldybių ugniagesiams Lietuvoje trūksta 1,5 mln. eurų, o kiti metai bus dar finansiškai sunkesni. Dėl to daug kur rizika tiek gyventojams, tiek patiems ugniagesiams gelbėtojams vis didėja. Deja, LTPF iš narių jau pasiekė informacija ne apie vieną tokios neatsakingos praktikos atvejį.

Priminsime, kad LTPF pirmiausia siūlo taisyti reglamentavimą. Trūkstant ugniagesių gelbėtojų ir neišgalint jiems mokėti už viršvalandžius (o suteikiant laisvadienius), gaisrinių komandose reikėtų įvesti 9,5 etato (arba kad vienas ugniagesys „tektų“ dviem komandoms). Taip nemažai savivaldybių situacija sušvelnėtų, o valstybei papildomo pusės etato įsteigimas kainuotų pigiau nei pusantrinis viršvalandžių apmokėjimas.

LTPF informacija
2019-10-23