Pareigūno sėkmės garantas – lojalumas vadui

policininkiaNeseniai Lietuvos policija minėjo šimtmetį. Iš tiesų sukaktis solidi. Ta proga surengta gražių renginių, skambėjo pakilių kalbų, apdovanoti geriausi, pavyzdžiu kolegoms turintys būti pareigūnai... Bet ar tikrai?
 
 
 
 
Pavyzdžiui, Utenoje viena nominacijų – geriausias einamųjų metų Utenos AVPK viešosios policijos pareigūnas – ne tik nustebino, bet ir papiktino nominanto kolegas. Labai jau keistai interpretuota, kokie gi pareigūnai laikomi pavyzdžiu...

Geriausių darbuotojų rinkimus organizavo Utenos AVPK viršininko įsakymu sudaryta rinkimų komisija. Rinkimų nuostatuose aptarta ir rinkimų organizavimo tvarka, ir kriterijai, t. y. tiesioginio darbo rezultatai, pareigūno skatinimai, fizinis pasirengimas, atstovavimas policijos įstaigai už įstaigos ribų, darbas su visuomene, atskirų bendruomenių, gyventojų grupių ar visuomenės atstovų nuomonė, savarankiškas kvalifikacijos kėlimas bei kitos iniciatyvos, išskirtinės reikšmės darbas, lojalumas ir drausmė, tarnybinės uniformos dėvėjimas ir vadovų atsiliepimai.

Nors kriterijai parašyti juodu ant balto, sunku pasakyti, ką iš tiesų įskaitė komisija, paskelbusi rinkimų rezultatus. Juolab, kad laimėjusiojo kolegos apskritai nieko negirdėjo apie operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Manto Matulionio ypatingus nuopelnus ir išskirtinius darbo rezultatus. Visgi mažai, kas abejoja, kad lojalumas bei vadovų atsiliepimai (sklando kalbos ir apie tiesioginius nurodymus) ir lėmė tokį netikėtą įvertinimą.

Teigiama, kad geriausių darbuotojų rinkimų tikslas yra skatinti darbuotojus gerinti profesinį pasirengimą, siekti geresnių darbo rezultatų, gilinti žinias, taikyti jas praktinėje veikloje, stiprinti drausmę ir tarpusavio santykius, tobulinti fizinį bei kovinį pasirengimą, kelti darbo bei asmeninės kultūros lygį. Neslėpsiu, kai kurios formuluotės skamba keistokai, na, bet Utenos AVPK vadovams geriau žinoti, kokį ten kultūros lygį jiems svarbu kelti.

Kad ir kaip bebūtų, apmaudu tai, kad tokiais pseudo rinkimais yra demotyvuojami profesionalai, pareigūnai, kurie neskaičiuodami valandų visą sielą atiduoda darbui ir kur be jokių komisijų visiems aiškiai matomi jų darbo rezultatai. Bėda ta, kad niekas iš vadų ir vadukų nė nepasivargina pateikti tokių pareigūnų garbingai nominacijai gauti. Tiesa, sunku nesutikti: o kam tie papildomi rūpesčiai – juk tik ryškiau matytųsi kontrastas tarp pelų ir grūdų. Jei tokie rinkimai rengiami tik tam, kad būtų išrinkti konkretūs žmonės, kam čia apsikrauti kažkokiu objektyvumu ar sąžiningumu?

Matyt, apie tokios kultūros, kur sąžiningumą nusveria vado žodis, ugdymą ir kalbėta tuose nuostatuose.

Loreta Soščekienė, LTPF pirmininkė
 
2018-10-12