Šilalės PGT viršininkas engia ugniagesius ir piktnaudžiauja pareigomis

ugniagesLietuvoje labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais. Jie atskuba, kai reikia gesinti ugnį, gelbėti skęstantį, padėti patekusiems į eismo įvykį ar nukelti išsigandusį kačiuką iš medžio.






Juk pagrindinis ugniagesių devizas: „Artimui pagalba – Dievui garbė”.

Vis tik kartais pašaukimas padėti gerokai apsunkinamas. Blogiausia, kai ugniagesiams gelbėtojams ima kenkti jų vadovai. Su tuo, pavyzdžiui, susiduria Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai.
 
 Ugniagesių dienotvarkė griežtai susikirstyta. Yra numatytas laikas technikos ir įrangos priežiūrai, teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Visa tai tam, kad ugniagesiai galėtų laiku išskubėti pagelbėti žmonėms. Deja, Šilalės PGT viršininkas Vaidotas Kėbla nepaiso Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno nuostatos, kad „ugniagesių darbas nėra glaistyti, dažyti sienas ir kloti plyteles”.

V. Kėbla kaip tik verčia ugniagesius tarnybos metu klijuoti plyteles ir tapetus, betonuoti, dėti trinkeles ar net atlikti elektrikų darbus. Nesvarbu, kad ugniagesys, gavęs aliarmo signalą, turi nedelsiant vykti į iškvietimą. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: gaisrų gesinimas ir žmonių gelbėjimą stumiamas į antrą planą – Šilalės PGT ugniagesiai paversti „universalais”.Užsikišus kanalizacijai, nekviečiama komunalinė tarnyba, ugniagesiai verčiami patys tai daryti. Negana to, nuo anktyvo pavasario ugniagesiai priversti šienauti veją, ravėti žolynus – o juk plotas siekia 0,6 ha! Nereikia būti mokslų daktaru, kad suprastum, jog tokios „papildomos užduotys“ nesutrumpina išvykimo laiko.

Tai nėra baisiausia (vis tik darbas žmogų puošia), blogiausia tai, kad prieš ugniagesius pastoviai naudojamas psichologinis mobingas. Viršininkas V. Kėbla ugniagesiams nuolat kartoja: „tu pavargai, tu čia nereikalingas, tai eik užtarnauto poilsio”, „visus atleisčiau” ir panašius dalykus. Dar daugiau pykčio sulaukiama, jei koks nors neatsargus ugniagesys gelbėtojas pasirodo protingesniu už PGT viršininką.

Kodėl su tuo taikstomasi? Vienas pareigūnas susitikime su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi metų pradžioje, išsakė šias problemas, bet V. Kėbla vietoje to, kad spręstų problemas, visų akivaizdoje pažemino pareigūną. Dar daugiau – už drąsą visų labui, šis buvo „apdovanotas“ tarnybiniu tyrimu.

 
Engiamas ugniagesys geriau dirbs?

 
Toks elgesys – ne vienkartinis atsitiktinumas. Po praėjusią savaitę vykusio profsajungos narių ir Šilalės PGT darbuotojų susitikimo V. Kėbla ant kilimėlio išsikvietė bent du pamainos vadus į tarnybinį kabinetą. Tikrai ne draugiškam pokalbiui. Jis bandė juos paspausti psichologiškai, kad neieškotų problemų ir perduotų ugiagesiams, kad Jis, kaip viršininkas, neva viską atlieka pagal reglamentą ir kitus reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip jaučiasi nuolat psichologiškai terorizuojamas ugniagesys, kai netrukus jam tenka lįsti į ugnį gelbstint gyvybes? V. Kėblai įprasta žeminti ugniagesius gelbėtojus ir pravardžiuoti juos, tarkim, „avigalviais”. Yra nemažai pavyzdžių, kaip tyčia bloginamos darbo sąlygos. Kad tik darbe būtų sumaištis – tada lengviau engti psichologiškai. Kai ugniagesiai viso to neapsikenčia – gelbstisi imdami nedarbingumo pažymėjimus.

Šilalės PGT viršininkas, matyt, užsimiršta, kad dirba priešgaisrinėje apsaugoje, o ne fizinio lavinimo mokytoju (o ir kas tokiam žmogui leido mokyti!). Kaip kitaip galima paaiškinti, kad kiekvienas Šilalės PGT pareigūnas turi kožkokias mistines gyvybes, kurios gali „sudegti“? Žmogus tiesiog neįžvelgia skirtumo tarp penktokų ir suaugusių, ilgametę darbinę patirtį turinčių vyrų.

 
Sausos kojos svarbiau nei gyvybė

 
Birželio 21 d. 22.15 val., gavus pranešimą apie autoįvykį, į pagalbą išskubėjo Šilalės PGT. Vykstant į įvykio vietą maždaug 90 km/val greičiu, sprogo padanga, automobilis praktiškai tapo nevaldomas, apsisuko apie savo ašį ir tik jį vairavusio Šilalės PGT vyresniojo ugniagesio Tomo Jašinsko įgūdžių dėka ugniagesiai liko nesužaloti, o automobilis nesudaužytas.


Būtų smagu ir teisinga, jei T. Jašinskui būtų iteiktas apdovanojimas ar bent viršininkas paspaustų ranką ir padėkotų už gerą darbą. Tačiau šiam pradėtas tarnybinis patikrinimas... Be abejo, kyla klausimas, kodėl niekas laiku nepakeitė padangų. Pavyzdžiui, gal todėl, kad Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mindaugas Mikutavičius švaisto pinigus. Kasdien šis ponas iš Šilalės tarnybiniu automobiliu vyksta į Tauragę ir atgal. Taip, kasdien. O kad nebūtų liūdna važinėti vienam, dar ir žmonos giminaitį vežioja ten ir atgal.

 
Bet ir tai nėra dar taip baisu. Žymiai blogiau, kad pulkininko M. Mikutavičiaus kojos nesušlaptų nuo lietaus ar nepaveiktų žiemos dargana, Šilalės PGT viršininkas nuima nuo tarnybos” budinčios pamainos ugniagesį ir įsako tarnybiniu automobiliu M. Mikutavičių vežioti į namus irjų. O jei tuo metu kils gaisras ir žus žmogus, nes paprasčiausiai pritruks dar vienų ugniagesio rankų? Liūdna, kad V. Kėblai pulkininko M. Mikutavičiaus sausos kojos svarbiau už žmogaus gyvybę.

 
Paklausus V. Kėblą, ar tiesa, kad jis „nuima nuo budėjimo“ ugniagesius, kad M. Mikutavičius nesušlaptų kojų, netikėtai jam prasidėjo amnezija. Sako, nieko apie tai nežino. Matyt, taip trūkinėjant atminčiai, V. Kėbla neatsimins ir to, kad klastoja darbo laiko apskaitos dokumentus. Ugniagesys, kuris privalo būti tarnyboje ir bet kada būti pasiruošęs išvykti į iškvietimą, vežioja viršininko užpakalį.

 

Iš kur toks viršininkas?

 
Šilalės ugniagesiai kaip anekdotą papasakoja V. Kėblos atsiradimo priešgaisrinėje apsaugoje istoriją. Pasirodo, vienoje mokykloje dirbo M. Mikutavičiaus žmona ir V. Kėbla, tačiau vėliau, mokykloje pritrūkus pamokų, kūno kultūros mokytojas pakviestas dirbti į priešgaisrinę apsaugą. Kaip byloja liaudies patarlė: ir avis sveika, ir vilkas sotus. Štai taip buvęs fizinio lavinimo mokytojas dabar Šilalės PGT ugniagesių „gyvybėmis“ žaidžia…

Apie susiklosčiusią padėtį Šilalės PGT informuotas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktorius Kęstutis Lukošius.

„Nuvilia, kad šiais laikais vis dar susiduriame su sunkiai suprantamomis situacijomis. Noriu padrąsinti visus pareigūnus netoleruoti piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosekliai švarinsime visą vidaus reikalų sistemą, su manimi tikrai niekasnesusitars“ irnesutvarkys“ jokių reikalų“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Belieka laukti ir tikėtis, kad vidaus reikalų ministro žodžiai nuo darbų nesiskirs.


Vytautas Aleksandravičius, Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas

LTPF informacija
2018-09-24