Dalyvavome ETUI mokymuose

ETUI zenklasSpalio 15-17 dienomis Briuselyje vyko Europos profesinių sąjungų instituto organizuoti mokymai “ Praktinis požiūris profesinėms sąjungoms - kaip suprasti ir daryti įtaką ES semestrui“. Mokymuose dalyvavo LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė ir Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovas Darius Liniauskas,

 taip pat kolegos iš Belgijos, Prancūzijos, Švedijos ir Slovakijos profesinių sąjungų.

Europos semestras apima tris ekonominės politikos koordinavimo sritis:

*struktūrines reformas, daugiau dėmesio skiriant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo
skatinimui pagal strategiją „Europa 2020“;
*fiskalinę politiką, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas vadovaujantis Stabilumo ir
augimo paktu;
*perviršinio makroekonominio disbalanso prevenciją.

Įgyvendinant Europos semestrą įdiegtos dvi naujovės. Pirmoji susijusi su ES politikos
koordinavimo procedūrų tvarkaraščiu, o kita su nauju politikos koordinavimo komponentu.
Valstybės narės savo nacionalines reformų programas ir stabilumo bei konvergencijos
programas pateikia tuo pačiu metu-kiekvienų metų balandžio mėn.
Komisija jas taip pat vertina tuo pačiu metu. Lygiagrečiai atliekamas makroekonominio
disbalanso vertinimas.

Tokiu būdu ES valstybės narės siekia dviejų tikslų:

*geriau suderinti savo reformų ir biudžeto tikslus;
*veiksmingiau siekti savo bendrų ES tikslų;

Vykdant semestrą valstybės narės pateikia savo biudžeto ir reformų planus jau ankstyvame savo
nacionalinių biudžeto proceso etape. Taryba pateikia rekomendacijas dėl valstybių narių planų
prieš joms pateikiant biudžetus nacionaliniams parlamentams.
Praeityje jos koordinuodavo savo planus atitinkamų metų pradžioje priėmus nacionalinius
biudžetus.
Pakeitus ES politikos koordinavimo tvarkaraštį, semestras tinkamu laiku padeda valstybėms
narėms planuoti jų nacionalinę politiką jau ankstyvame etape.

TARYBOS REKOMENDACIJA DĖL 2014 M. LIETUVOS NACIONALINĖS REFORMŲ PROGRAMOS

REKOMENDUOJA Lietuvai 2014–2015 m. imtis šių veiksmų:

1. Sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones, atsižvelgiant į išlaidų kriterijų viršijantį
išlaidų didėjimą ir į atsirandantį 0,3 % BVP atotrūkį nuo Komisijos 2014 m.
pavasario prognozėje reikalaujamų struktūrinių pastangų; šis atotrūkis rodo, kad yra
didelio nukrypimo nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų rizika. 2015 m.
sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,5 % BVP
koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Paskesniais metais užtikrinti, kad
būtų laikomasi vidutinio laikotarpio tikslo. Biudžeto strategiją papildyti sustiprinta
fiskaline sistema, pagal kurią nustatant vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą visų
pirma būtų užtikrintos privalomos viršutinės išlaidų ribos. Tęsti mokesčių sistemos
peržiūrą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia
ekonomikos augimui, kaip antai periodinius nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos
mokesčius, kartu toliau gerinant mokestinių prievolių vykdymą.
2. Priimti ir įgyvendinti teisės aktus dėl visapusiškos pensijų sistemos reformos. Visų
pirma suderinti teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo
trukme, apriboti galimybes anksčiau išeiti į pensiją, nustatyti aiškias pensijų
indeksavimo taisykles ir skatinti naudoti papildomo kaupimo schemas. Pensijų
reformą pagrįsti priemonėmis, kuriomis didinamos vyresnio amžiaus žmonių
galimybės įsidarbinti.
3. Tikslingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones žemos kvalifikacijos ir
ilgalaikiams bedarbiams. Padidinti bedarbio pašalpų aprėptį ir pakankamumą ir jas
susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Spręsti nuolatinės gebėjimų paklausos
ir pasiūlos neatitikties problemą padidinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių
atitiktį darbo rinkos poreikiams ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant
padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti skatinti kokybiškas pameistrystės programas
ir stiprinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi. Konsultuojantis su socialiniais
partneriais peržiūrėti darbo teisės aktų, visų pirma susijusių su darbo sutarčių
sąlygomis ir darbo laiko tvarka, tinkamumą.
4. Užtikrinti, kad reikiama parama būtų teikiama asmenims, kuriems jos labiausiai
reikia, ir toliau stiprinti piniginės socialinės paramos sistemos sąsajas su aktyvumo
skatinimo priemonėmis.
5. Užbaigti, kaip planuota, valstybės valdomų įmonių reformą; visų pirma užtikrinti,
kad būtų atskirta komercinė ir nekomercinė veikla, toliau būtų didinamas vykdomųjų
valdybų narių profesionalumas ir įdėmiai stebėti, kad būtų laikomasi reformos
reikalavimų.
6. Suaktyvinti veiksmus, kad būtų padidintas pastatų energinis efektyvumas sparčiai
įsisavinant kontroliuojančiojo fondo lėšas. Toliau plėsti elektros energijos ir dujų
tinklų tarpvalstybines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kad gerinant
Baltijos šalių energijos rinkų integraciją būtų diversifikuojami energijos šaltiniai ir
skatinama konkurencija.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė
2014-10-20