LVRSRPS tarybos posėdyje – dėmesys Policijos veiklos įstatymo projektui ir privalomiesiems statutinių pareigūnų sveikatos patikrinimams

vrsps straipsniamsĮ Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos (LVRSRPS) pirmininkų tarybos posėdį, vykusį Lazdijų r., Mockonių k., balandžio 14 d., susirinko 14 organizacijų pirmininkai. LVRSRPS dalyvaujant darbo grupėje dėl naujojo policijos veiklos įstatymo redakcijos pagrindinis dėmesys buvo skirtas šio projekto aptarimui. Be to, posėdyje dalyvavo Sveikatos priežiūros tarnybos (SPT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patarėja, atliekanti direktoriaus funkcijas Olga Kilkinova, todėl nemažai diskutuota ir apie naująją statutinių pareigūnų sveikatos patikrinimų tvarką.

Policijos veiklos įstatymo projekte siūlomos ir palankios, ir negeros naujovės

Pagrindinius aktualius pakeitimus policijos veiklos įstatymo projekte pristatė LVRSRPS teisininkė S. Žadeikytė. Visų pirma, naujajame įstatyme daugiau sąvokų, išgrynintas prievartos naudojimo institutas, keičiama vertinimo sistema, pasiskolinta iš LR Vyriausybės rengto Statutinės valstybės tarnybos įstatymo.

Siūloma keisti darbo užmokesčio sistemą (taip pat pagal Statutinės valstybės tarnybos įstatymo projektą): panaikinamos jo struktūrinės dalys – priedai, integruojant juos į pareiginės algos koeficientą. Pagal Policijos veiklos įstatymo projektą pareigūno alga būtų tiesiogiai priklausoma nuo vertinimo. Taip pat įstatymo projekte numatoma keisti perkėlimo į kitas pareigas institutą, siekiama išplėsti rotaciją – tai yra nustatyti platesnį pareigybių sąrašą, kurioms ji būtų taikoma.

Be to, atsiranda naujas atleidimo pagrindas pareigybėms, kurioms nustatyta kadencija: „šalių susitarimu“. Teisininkė informavo, jog policijos departamentas pasiūlė, kad pareigūnų studijos būtų apmokamos valstybės lėšomis, tačiau policijos atstovai šiuo klausimu nesutaria su Švietimo ir mokslo ministerija, tad pasiūlymas įsigalios tik jei bus pasiektas susitarimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad pareigūnams, nusprendusiems įsigyti pirmąjį gyvenamąjį būstą, LR Vyriausybės nustatyta tvarka būtų kompensuojamos paskolos palūkanos šiam būstui įsigyti.

S. Žadeikytė taip pat informavo, kad komiteto pirmininkas S. Šedbaras siūlė išbraukti nuostatą, pagal kurią skiriant tarnybines nuobaudas reikia profesinės sąjungos sutikimo, tačiau šios nuostatos išbraukimas, LVRSRPS nuomone, yra labai nepalankus darbuotojams, todėl profesinė sąjunga jai kategoriškai nepritaria.

Atkreipiame dėmesį, kad projekte numatoma ir nepalankių policijos pareigūnams pasiūlymų, kuriems LVRSRPS aktyviai priešinasi darbo grupės posėdžiuose. Pavyzdžiui, norima nustatyti, kad esant tarnybinei būtinybei žmogus gali būti perkeliamas be jo sutikimo bet kur Lietuvoje. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad kai pareigūno sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų ir jei šis gali eiti pareigas pagal kitą skiltį, tačiau nesutinka su siūlomomis pareigomis, jis bus atleidžiamas neišmokant jam išeitinę kompensaciją.

Pareigūnų sveikatos patikrinimuose reikalingas ir pačių pareigūnų indėlis

Pareigūnų sveikatos patikrinimų klausimu kalbėjo O. Kilkinova ir VRM Medicinos centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Bivainienė.

Mūsų kolegų  prašymu O. Kilkinova komentavo nuo šių metų įsigaliojusią naują tvarką, pagal kurią pareigūnai privalo būti siunčiami specializuotajai ekspertizei Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (CMEK) po 9 metų ir 16 metų

Anot O. Kilkinovos, naujoji tvarka įvesta po to, kai VRM Medicinos centras kartu su VRM ir SPT (sveikatos priežiūros tarnyba) atliko tyrimą ir išnagrinėjo pastarųjų septynerių metų statistiką apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, labiausiai pasitaikančius susirgimus ir jų dažnumą po tam tikrų tarnybos laikotarpių. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, koks profilaktinis sveikatos patikrinimas būtų efektyviausias, juo nesprendžiama dėl tinkamumo tarnybai, tai nusprendžia CMEK. Todėl 2010 metais ir buvo suretinti profilaktiniai sveikatos patikrinimai – anksčiau vykę kasmet, dabar suretinti ir vykdomi kas 3 metus visiems – o praeitais, 2011, metais priimtas sprendimas įtraukti du išsamesnius tikrinimo momentus po 9 ir 16 metų. Jie nustatyti remiantis tyrimo rezultatais, parodžiusiais, kad reikalingiausia tikrinti būtent po 9 ir 16 metų. O. Kilkinova pabrėžė, kad visgi daugiausia problemų iškyla po 16 metų patikrinimo, tačiau pasakyti, ar toks pakeitimas suteiks naudos, ar žalos, galima bus tik po metų.

SPT atstovė pažymėjo, kad CMEK patikrinimas yra platesnis ir nuodugnesnis ir iš esmės apsprendžia pareigūno galimybes. Jei jis negali tarnauti pagal vieną skiltį, tai gali pagal kitą. O.Kilkinova priminė, dažnai iškyla kita problema, kai policijos įstaigos vėliau neranda kur panaudoti tuos pareigūnus, kurie netinkami pagal vieną skiltį.

O. Kilkinova akcentavo, kad visiškai netinkamas tarnybai žmogus jau būna dėl psichinių ligų, o kitais atvejais tai yra netinkamumas pagal kažkurią vieną ar dvi skiltis. Vidaus tarnybos statutas numato, kad jei pareigūnas nėra tinkamas pagal vieną skiltį, jis negali būti atleidžiamas, o privalo būti perkeltas į kitas pareigas. Tačiau yra VRM įsakymas, kuriame išaiškinta, kaip ši nuostata turi būti taikoma: jeigu pareigūnui pasiūlyta eiti tarnybą pagal kitą skiltį, jis gali rinktis, likti ir dirbti kitose pareigose ar išeiti.

O. Kilkinova pabrėžė, kad sveikatos patikrinimų tvarka vidaus reikalų sistemoje sudėtinga, nes tarnyba išskirtinė, tad ir sąlygos turi būti išskirtinės.

Į kai kurių pirmininkų būgštavimus dėl to, kad pareigūnai baiminasi sveikatos patikrinimų ir dėl jų labai pergyvena L. Bivainienė informavo, kad žmonės puola kaltinti medicinos darbuotojus neišnagrinėję Vidaus tarnybos statuto. Pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities pareigūnai turi mažiau problemų, nes dažniau tikrinasi sveikatą, tačiau nutinka, kad iš rajonų ar kitų miestų atvažiavę pareigūnai nėra tikrinęsi sveikatos iki pat 2011 m. Todėl, anot Medicinos centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės, svarbu, kad žmonės ir patys prisidėtų prie sveikatos patikrinimų: suvoktų jų svarbą ir stengtųsi sveikai gyventi, nes kitaip medicinos darbuotojai mažai kuo tepagelbės.

Kituose klausimuose – dėmesys nestatutiniams ugniagesiams

Šiaulių ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius informavo apie nestatutinių savivaldybių ugniagesių situaciją. Anot pirmininko, dėl jų likimo iki šiol kovojama, kadangi negailestingai naikinamos savivaldybių ugniagesių komandos.

EuroCOP kongrese – dėmesys ir Baltijos šalims

LVRSRPS pirmininkė informavo apie balandžio 4 d. Briuselyje vykusį Europos policijos konfederacijos (EuroCOP) kongresą, kurio metu išimtinai daug dėmesio skirta Lietuvos ir Latvijos organizacijų problemoms, nes nemažai profesinių sąjungų organizacijų Centrinėje ir Rytų Europoje taip pat skaudžiai palietė ekonominės ir socialinės krizės pasėkmės. L. Soščekienė pažymėjo, kad LVRSRPS EuroCOP‘e kelia klausimus apie menkas socialines garantijas pareigūnams, komisariatų būklę, policijos biudžetus, finansavimą, taip pat pasienio problemas, nes EuroCOP turi atstovų Europos parlamente ir taip gali daryti įtaką sprendimams ES lygmeniu.

Šiemet LVRSRPS vasaros sąskrydis – prie Vištyčio ežero

Posėdžio metu paaiškėjo ir LVRSRPS vasaros sąskrydžio vieta. Kadangi tradiciškai šį renginį organizuoti imasi profesinė sąjunga, laimėjusi pirmąją vietą praėjusiame sąskrydyje, užduotis šįkart teko Vilkaviškio RVRS darbuotojų profesinei sąjungai. Jos pirmininkė K. Siriūnienė pranešė, kad sąskrydis įvyks birželio 30 – liepos 1 d., prie Vilkaviškio rajone esančio Vištyčio ežero.

2012-05-02